Connect with us

Life

2 metai. Žmogus. Beveik asmenybė. Nenoriu! Nedarysiu! Pati!

2 metai. Žmogus. Beveik asmenybė. Nenoriu! Nedarysiu! Pati! Didelėse pilkai mėlynose akyse – plaukiantys debesys, supainiotuose plaukuose – karšti vasariški vėjai ir saulės zuikučiai. Kas ten vyksta, tavo mažame, bet tokiame didžiuliame pasaulyje.

Šimtmečiai praėjo nuo tada, kai tu atėjai į šį pasaulį ir pradėjai augti, matuodama savo dienas ne valandomis, akimirkomis. Tada atrodė, kad tavo pieniškas kvapas ir raukšlelės-siūleliai ant riešų bus visada. Bet laikas, kuris iki šiol niekur neskubėjo, staiga susizgribo, pajudėjo ir, išjudindamas surūdijusias laikrodžio spyruokles, staiga puolė bėgti. Aš nespėju. Aš bėgu paskui jį, bėgu paskui tave, mėtydama išmurzintus obuolių tyrele vaikiškus daiktus ant šaligatvio, bėgu, pamesdama pakeliui tavo pirmuosius juokingus žodžius, tavo varpelių juoką, tavo pirmuosius žingsnius, verkiu ir puolu kelti, bet laikas skuba, ir aš vėl bėgu, palikdama užnugaryje tavo karštas ašaras, plaukų pūkelius, tavo basų kojyčių atspaudus ir tavo nerangius apkabinimus.

Dabar tu vis rečiau leidiesi apkabinama. Vakarais, kai po vonios aš suvynioju tave į rankšluostį ir imu ant rankų, kad nuneščiau į lovelę, tu staiga nutyli, prisiglaudi prie manęs, kaip kažkada. O aš tyčia neskubu, sustoju kiekviename žingsnyje, šnabždėdama tau į ausytę. Štai tu vėl mažylė, aš vėl galiu tave apkabinti, kaip anksčiau. Bet ir vėl įsiterpia laikas, tu išsprūsti, tu suaugusi, tau jau du metukai! Aš nuolankiai šypsausi, aš viską suprantu. Mes čia, kad taptume prisiminimu savo vaikams…

Reklama

Kai aš rašiau šį tekstą, labai gailėjausi, kad negaliu pasakyti sau tai, jaunai mamytei: apkabink, bučiuok, kalbėk mielas nesąmones, neskubėk, mėgaukis! Labai trumpos tos išprotėjusios vaikystės dienos. Ir kol tu pergyveni, kad negali susitvarkyti su mažyliu, neišsimiegi, pavargsti, tas mažylis staiga ateina pas tave su aukštakulniais ir dažytom lūpom ir pasakys: „ Ate, ma! Vakare nelauk manęs!“.

Negadinkite savo gyvenimo laukimu: Kai pradės šliaužioti, kai pradės laikyti galvytę, kai pradės vaikščioti, kai pasakys pirmą žodį, kai eis į vaikų darželį, pirmą klasę, universitetą…Štai jis, dar mažas trupinėlis, ir visos jo šypsenos – tik jums, visos jo bėdos – jūsų delnuose, visi jo mažyčiai pasiekimai – jūsų širdyje. Vertinkite, saugokite ir niekada neskubėkite! Neskubėkite tapti prisiminimu…

Autorius Anastasija Sostina

Click to comment

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *

four × four =

Life

Vyrą ištiko šokas, kai ji tyčia nepastebėjo siurprizo. Tai, kas atsitiko paskui, -puiku

Vieną vakarą moteris išėjo į tėvų susirinkimą, o jos vyras su dukra nutarė pasinaudoti proga ir padaryti mamai siurprizą –  generalinę tvarką virtuvėje.

Jie sudėliojo visus produktus į vietas, nuvalė stalus, spinteles ir lentynas, išvalė viryklę, išplovė ir tvarkingai sudėjo indus… O kai virtuvė „ suspindėjo“, pradėjo laukti grįžtančios mamos. Mama grįžo po pusvalandžio. Ji nusivilko paltą, pakabino į spintą, įėjo į virtuvę, atsigėrė vandens, o paskui svetainėje nuvirto ant sofos ir ėmė žiūrėti televizorių.

Vyras su dukra užėjo į kambarį ir sustojo šalia. Moteris pajuto jų įsmeigtus žvilgsnius ir paklausė:

– Kas?

Reklama

– Virtuvė, – atsakė vyras.

– Kokia virtuvė?

– Mūsų. Mes ją sutvarkėme. Nejaugi tu nepastebėjai? Ji spindi švara! Mes tai padarėme specialiai dėl tavęs.

Moteris nusišypsojo ir pasakė:

– Taip, aš pastebėjau. Nedėkingas tai darbas, ar ne taip?

Continue Reading

Life

Į tokią situaciją patenka daugelis moterų…

Tikriausiai, daugelis moterų patenka į tokią sunkią gyvenimišką situaciją. Kaip rasti savyje jėgų, kai vyras išeina pas kitą, o tu lieki su dviem mažais vaikais ant rankų? Juk per vieną akimirką tu prarandi ne tik meilę ir tikėjimą, bet ir ateities planus.

Po skyrybų mano gyvenimas visiškai pasikeitė: vaikų tėvas nebepadėjo, nes sukūrė naują šeimą. Turėjau mesti mylimą darbą, nes reikėjo eiti ten, kur daugiau moka. Laiko sau visiškai nebeliko: kiekvieną laisvą minutę aš skyriau arba darbui, arba savo mažyliams. Sukausi kaip voverė rate. Negalėjau prašyti vyro pagalbos, dažnai verkiau ir galvojau, kokia aš nelaiminga.

Visai neseniai parke susitikau savo mokyklos laikų draugę Mašą. Su ja nesimatėme 10  metų. Išsakiau jai savo problemas. Maša įdėmiai klausėsi ir papasakojo, kaip jai buvo sunku. Prieš metus jos mažąją dukrelę partrenkė kažkoks mūsų mieste žinomas žmogus. Jis savo kaltę neigia. Aišku, teistis su juo buvo beprasmiška. Mažylė stipriai nukentėjo. Jai teko iškęsti sunkią operaciją, dabar mergaitė iš naujo  mokosi vaikščioti.

Reklama

Tik dabar supratau, kokia buvau kvaila. Mano skyrybų net negalima lyginti su sunkumais, kuriuos išgyvena Maša.

Jeigu nebūčiau susitikusi draugės, juk būčiau ir toliau gailėjusi savęs ir kentėjusi ne vienus metus.

Laimei, Mašos gyvenas eina vis geryn: dukrelė sveiksta.

Būkite stiprios ir branginkite tai, ką jūs turite!

Continue Reading

Life

Išmintingi dvasiškojo tėvo Simeono Afonskio atsakymai į paprastus gyvenimo klausimus

Jo gyvenimas tapo romumo, susitaikymo ir meilės artimui pavyzdžiu. Po 50 metų nuo jo mirties, 1998 metais, dvasiškasis tėvas Simeonas Afonskis Konstantinopolio Šventojo Sinodo Provoslavų Cerkvės buvo priskelbtas šventuoju

Užduodami sau klausimus, mes bandome rasti teisingus atsakymus, kad geriau pažintume gyvenimą. Štai vienuolio Simeono Afonskio išmintingi atsakymai į paprastus gyvenimo klausimus:

Koks mokytojas pats geriausias? – Kančia.

Koks mokytojas pats blogiausias? – Malonumas.

Koks rečiausiai pasitaikantis gebėjimas? – Gebėjimas atiduoti.

Koks gebėjimas pats geriausias? – Mokėjimas atleisti.

Koks gebėjimas pats sunkiausias? – Mokėjimas tylėti.

Koks gebėjimas pats svarbiausias? – Mokėjimas klausti.

Koks mokėjimas pats reikalingiausias? – Mokėjimas klausytis.

Kokia kova pati pavojingiausia? – Fanatiška.

Koks įprotis pats nemaloniausias? – Intrigavimas.

Koks įprotis pats kenksmingiausias? – Plepumas.

Koks žmogus pats stipriausias? – Tas, kuris geba suprasti Tiesą.

Reklama

Koks žmogus pats silpniausias? – Tas, kuris laiko save pačiu stipriausiu.

Koks žmogus pats protingiausias? – Tas, kuris klauso savo širdies.

Koks potraukis pats pavojingiausias? – Meilė savo kūnui.

Koks žmogus pats neturtingiausias? – Tas, kuris labiau už viską myli pinigus.

Koks žmogus arčiau Dievo? – Mielaširdingas.

Koks žmogus pats silpniausias? – Nugalėjęs kitus.

Koks žmogus pats stipriausias? – Nugalėjęs pats save.

Ką priešpastatyti nelaimei? – Džiaugsmą.

Ką priešpastatyti kančiai? – Ištvermę.

Koks sveikos sielos požymis? – Tikėjimas.

Koks sergančios sielos požymis? – Beviltiškumas.

Koks  neteisingų veiksmų požymis? – Susierzinimas.

Koks gerų poelgių požymis? – Sielos ramybė.

Vienuolis Simeonas Afonskis

Continue Reading

Fresh articles

Facebook

Trending