Connect with us

Life

GYVENIME PADARYTI PAUZĘ…

Mano mama, grįžusi iš darbo, niekada strimagalviais nelėkdavo į virtuvę tarkuoti bulvių blynams ar krakmolyti patalynės. Ji priguldavo dvidešimčiai minučių nusnausti, ir tik po to imdavosi namų ruošos.Be to ji kovojo su mano užsispyrimu, įrodinėdama, kad po mokyklos naudinga niekur nesubėti („Neskubėsi-visur spėsi“), o ne pulti prie sinusų-kosinusų.

Tik man tai nepadėjo. Aš maniau, kad poilsis – silpnumo požymis, o turintieji tikslų, privalo dirbti 24 valandas per parą.

Draugė jau 10 metų neima atostogų. Dešimt metų mergina nesimaudo Juodojoje jūroje, nei Viduržemio jūroje, nelipa ė Goverlą ar Teide vulkaną, nevaikštinėja Budapešto, Krokuvos ir Lvovo gatvėmis, nesigėri Alpių vaizdais. Ji miega po penkias valandas per parą ir užsispyrusi siekia karjeros, nuoširdžiai tikėdama, kad bet kokia pauzė numes ją keletu metų atgal. Tik štai kūnas paveda: pablogėjo regėjimas, atsirado nervinė įtampa, širdis permuša.

Reklama

Aš ilgą laiką sekiau jos pavyzdžiu, kol nesužinojau apie neutralios būsenos dėsnį. Jis paprastas, kaip Pitagoro teorema. Bet kokiems pasikeitimams gyvenime būtina sustoti. Padaryti pauzę. Turėti galimybę atsikvėpti, nusišluostyti prakaitą, suvalgyti lazanją ir pasidažyti lūpas. Pasitikrinti degalų kiekį nuosavame energijos bake, kad išvengti rizikos, užgesti viduryje kelio. Juk neįmanoma lekiant visu greičiu įsipaišyti į posūkį. Nerealu išeiti iš miško nesustojus ir neapsižiūrėjus, kur šiaurė ir kur pietūs. Niekas negali įsisavinti visų šešių pamokų be privalomų pertraukų. Pauzės reikalingos kiekviename žingsnyje: prieš darant šuolį vandenį, prieš paimant baigiamąjį akordą, skambinant Bethoveną, prieš išėjimą į sceną, ar pradedant naujus santykius. Norint sumeluoti, arba pasakyti teisybę.

Mes sustojame per Kalėdų šventes, ar kai užsidega raudona šviesoforo lemputė. Čiuožėjas sustoja prieš atlikdamas trigubą šuolį. Šachmatininkas – apgalvodamas sekantį ėjimą. O jeigu pauzes ignoruoti ir lėkti 200 km/val. greičiu – mus sustabdys aplinkybės: peršalimas arba pakankamai sunkios ligos, avarijos, gaisrai ir žemės drebėjimai.

Gyvenima viskas yra ritmiška: diena-naktis, žiema-vasara, įėjimas-išėjimas. Netgi diskotekose keičiasi greitos ir lėtos kompozicijos. Sporto klube netgi treniruokliams reikalinga profilaktika.

Taigi, teisus buvo tas šviesuolis, kuris tvirtino, kad gyvenime būtinai turi būti momentai, kai su mumis niekas nevyksta: mes tiesiog sėdim ir stebim pasaulį, o pasaulis tuo stebi mus.

Click to comment

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *

five × 5 =

Life

Vaikystės skonis

Kas nesiilgi vaikystės maisto? Mes, pavyzdžiui, tokių nepažįstam! Nors kažką, bet norisi susigrąžinti iš tų laikų. Ledus, arba duoną, arba kokį nors močiutės patiekalą! Mūsų atranka kaip tik apie tai. Prisiminkime viską, kas taip miela buvo mums ir mūsų skrandžiams. Juk teigiamos emocijos ir prisiminimai daro mūsų gyvenimą tik geresnį!

  1. Aš vienas užaugau su šituo? )

2. Irgi mėgote vaikystėje?

3. Močiutė pasistengė )

4. Patys skaniausi ledai! )

5. Ir tegu visas pasaulis palaukia

6. Geriausia, kas buvo )

Reklama

7. Geriausi pusryčiai

8. Norėtumėt dabar? )

9.Ne visi supras )

10. Močiutė parodė, ir prasidėjo

11.Originali „vakarienė“ )

Continue Reading

Life

Šie dvyniai gimė suaugusiomis galvomis. Pažvelkite į mažylius po 2 metų!

Žemai lenkiame galvas prieš gydytojus! Tai stebuklas!

Siamo dvynių gimimas laikomas labai retu reiškiniu. Tai nutinka maždaug vienu atveju iš 200 000.

Ir labai dažnai nutinka, kad Siamo dvyniai neišgyvena.  Iki 50 procentų tokių naujagimių gimsta negyvi ir tik 25 procentams pavyksta išgyventi, atėjus į šį pasaulį.

Dvynės Erin ir Ebė Delani gimė 2016 metų vasarą. Daugumoje atvejų, jei dvyniai turi nuosavus organus, nepriklausomą kraujo ir nervų sistemą, šiuolaikinė medicina sugeba juos atskirti ir suteikti galimybę gyventi pilnavertį gyvenimą.

Erin ir Ebės atveju atskyrimas buvo gan problematiškas – dvynės turėjo bendrus kaukolės kaulus.

 

Žinoma, be operacijos, apie normalų gyvenimą negalėjo būti ir kalbos. Bet atskyrimo operacija buvo labai rizikinga, ir galėjo baigtis nesėkme vienam , o gal ir abiem vaikams.

Pagaliau unikali ir sudėtingiausia Siamo dvynių su bendra galva atskyrimo operacija buvo atlikta Filadelfijos vaikų ligoninėje.

Prireikė visos komandos aukštos kokybės chirurgų ir specialistų 11-os valandų kruopščiausiai operacijai – vaikų atskyrimui, didžiulio kraujavimo ir pooperacinių komplikacijų išvengimui. Laimei, gydytojų ir medicinos personalo meistriškumo ir puikių įgūdžių dėka, mergytės buvo sėkmingai atskirtos.

Reklama

„Nežiūrint į tai, ką joms teko išgyventi, jos labai laimingos mergytės“, – papasakojo mama Hezer Delani.

Praėjus penkiems mėnesiams po operacijos, dvynukės iškeliavo namo. Ten jos jau galėjo pradėti savo naują gyvenimą ir augti, gaunant visą tėvų ir namiškių rūpestį ir meilę.

Hezer žodžiais tariant, abi mergytės vystosi gerai.

„Jos nebijo žmonių,“- pasakė ji. „Nuostabu, kokios jos drąsios po viso to, ką joms teko iškęsti“.

Tik ką gimusios, mergytės turėjo prisitaikyti prie jų tuometinės būklės. Kiekviena sesuo viską jautė, kas vyko su antrąja.

Dabar Erin gali sėdėti, o Ebė išmoko apsiversti. Joms teko sunkūs išbandymai, bet dvynės pasirodė besančios labai stiprios ir atkaklios, todėl dabar turi naują galimybę gyventi!

Akivaizdu, kad viso to nebūtų be stebuklingo ir neįsivaizduojamo gydytojų darbo ir dvynių tėvų palaikymo. Pasidalinkite šia istorija, kad neįtikėtina Eirin ir Ebės istorija įkvėptų ir kitus žmones.

Continue Reading

Life

„Tegu dabar kremta nagus!” Storuliukė, kurią vestuvių išvakarėse pametė jaunikis, pasikeitė radikaliai, jos neįmanoma atpažinti

Kai tebuvo likę 9 mėnesiai iki vestuvių, 24-erių metų Džen Atkin paliko jaunikis. Iš pradžių mergina buvo įsitikinusi, kad niekas ir niekada jos daugiau nepamils. Bet visgi ji nusprendė nesiskandinti savęs gailėjimosi jūroje, o kardinaliai pasikeisti. Šiandien ji yra šimteriopai laimingesnė, negu kada nors anksčiau.

Džen svėrė 110 kg. Šis skaičius ją begaliniai slėgė. Bet per 2 metus jai pavyko sublogti iki 50 kg ir pasikeisti drabužių dydį iš 22 į 10!

Su šia figūra Džen jaučiasi kur kas labiau savimi pasitikinti. Ir ji vėl sutiko savo meilę…

Štai ką sako mergina: „ Savo buvusiajam aš linkiu viso kuo geriausio. Bet ir tikiuosi, kad jis pasigailės dėl savo sprendimo palikti mane. Aš netgi nesu įsitikinusi, ar jis galėtų mane pažinti gatvėje. Kai mes išsiskyrėme, manyje skambėjo tuštuma, bet šiandien aš suprantu, kad mūsų išsiskyrimas – tai mano naujo gyvenimo pradžia“.

Kaip pasakoja Džen, su savo buvusiu vaikinu Tomu ji turėjo pirmus tikrus santykius. „Aš stebėjausi, kad kažkas nori su manim susitikinėti. Juk mano išmatavimai buvo labai tolimi nuo normos. Aš valgiau didžiules porcijas makaronų, picos ir neįsivaizduojamo dydžio šokolado plyteles.“

Išeigines dienas pora leido namuose, apsirydami greituoju maistu. Kuo daugiau laiko jie buvo kartu, tuo greičiau mergina priaugo svorio.

Reklama

110 kilogramų Džen vis dar atrodė laimingas žmogus. Bet ji visada norėjo numesti svorio. „Per kiekvieną savo gimtadienį aš sugalvodavau vieną ir tą patį norą – sulieknėti.“

Beveik po metų sužieduotuvių pora išsiskyrė. Džen verkė kelias savaites. „Buvau stora ir galvojau, kad daugiau į mane niekas nepasižiūrės“.

Bet greitu laiku mergina nusprendė keistis. Ji nuėjo į treniruoklių salę. Ir dar Džen apribojo savo racioną: 1500 kalorijų per dieną.

Praėjus 7 mėnesiams nuo skyrybų Džen vėl įsimylėjo. Tai buvo jos mokyklos draugas – Krisas Vilkinsonas.

 „Mums su Tomu kažko trūko santykiuose. Ir jis, ir aš tą tuštumą pakeisdavome maistu. Dabar aš su Krisu. Ir man daugiau nieko nebereikia“.

Continue Reading

Fresh articles

Facebook

Trending