Connect with us

Uncategorized

Kaip aš iš gatvės pasiėmiau šunį ir niekad dėl to nepasigailėjau

Aską aš pasiėmiau iš gatvės, kai ji buvo mažas, baigiantis sušalti šunytis. Man buvo kokie 10 metų. Ir nuo to laiko jitapo mano geriausiu draugu. Netgi po mirties ji atnešė man laimę.

Žiaugsmus ir vargus – viskuo dalinausi su Aska, ir nesvarbu, kad nėra kilmės dokumentų, jinai paprastas kiemsargis šuniukas, man iki kelių. O kaip mes mėgome vaikštinėti su ja prie ežero, parke. Atrodė, ištikima draugė bus su manim amžinai, bet, kaip žinia, šuns amžius trumpas.

Būdama 16 metų Aska susirgo – atsisakė inkstai. Tuo metu ji jau bloga girdėjo, atsirado katarakta, bet kaip ir anksčiau džiaugėsi skanumynais, todėl lepinau savo numylėtinę, kaip galėjau, ir eutamazijai nepritariau.

Taip Asia pragyveno septynis mėnesius. Buvo sunku matyti, kaip ji gęsta. Netgi nesitiki, kad prieš kokius porą metų ji dižiuliu greičiu lakstydavo po mūsų parką.

Dabar šuo jau beveik nejudėjo, tik retkarčiais bandė apsiversti ant kito šono. Visą šį laiką aš keičiau jos paklotą keliskart per dieną. Netgi naktį keldavausi.

Kartą naktį aš atsikėliau pakeisti paklotą, priėjau prie Asios, o jinai net galvos nepakėlė. Padėjau ranką jai tarp ausų – jau atšalusi. Ir čia aš supratau, kad nebėra daugiau mano Asios. Taip graudžiai aš niekada nesu verkusi…

Reklama

Kitą dieną susitariau dėl kremavimo veterinarijos gydykloje. Atėjau paskirtu laiku, stoviu koridoriuje ir ašaros plaupia. Galvoju: „ Asečka, kodėl gi tu mane palikai, visai aš dabar viena būsiu“.

Ir čia iš kabineto išeina jaunas ir labai simpatiškas gydytojas, kurio aš anksčiau čia nebuvau mačiusi. „Naujokas, tur būt“< – nusprendžiau aš. Nuostabu, bet vaikinas su didele užuojauta guodė mane, netgi arbata pagirdė.

Kai aš paskirtu laiku atėjau į kliniką pasiimti urnos, sutikau vėl tą veterinarą. Jis pasakė, kad jo pamaina pasibaigė prieš pusvalandį ir jis ruošiasi eiti, paklausė, ar gali mane palydėti.

Aš sutikau, ir nuo tada mes neišskiriami. Viskas kažkaip lengvai susidėliojo, savaime. Po keleto mėnesių mes susituokėm, netgi ilgai negalvojome. Tai labai keista, nes anksčiau aš ir jokių rimtų santykių nebuvau turėjusi.

Aš esu tikr, kad tai Aska man padėjo. Juk negalėjo ji manęs vienos palikti. O jos pelenus mes išbarstėme jos mėgiamam parke prie ežero. Kiekvieną kartą, kai ten būnu, man atrodo, kad štai tuoj išgirsiu pažįstamą lojimą.

Click to comment

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *

1 × 1 =

Uncategorized

Kai į vestuves atėjo nekviestas svečias,puota sulaukė netikėto pratęsimo

San-Paulas, mūsų laikai, jauna pora nusprendė susituokti. Marilija ir Matėjus Pjeroni surengė tradicines, saikingai ištaigingas vestuves, į kurias pakvietė n kiekį svečių, bet ir paliko šiek tiek vietos tiems, kas ateis be kvietimo. Ir neapsiriko – svečias tikrai pasirodė, per daug įžūlus ir sentimentalus, kad jo būtų galima taip paprastai atsikratyti. Mes sužinojome, kas buvo toliau.

Vestuvės tik prasidėjo, kai iš miesto gilumos atėjo ir atsitūpė šalia choro valkataujantis šuo. Įprastas šuo, nežinomos veislės, geromis akimis ir be gerų manierų. Kažkas iš svečių išvarė šunį ir apie jį pamiršo, kol neprasidėjo priesaikų sakymo ceremonija. Pagal brazilų taisykles ši ceremonija spalvinga ir labai emocionali, beveik teatro veiksmas, todėl svečių dėmesys buvo prikaustytas prie jaunosios ir jaunojo. O paskui visi pamatė tai:

Ir štai tokia buvo jaunosios reakcija

Reklama

Čia reikia paminėti, kad jaunoji Marilja – aistringa gyvūnų mylėtoja. Nežinoma, ar ji planavo įkalbėti vyrą naujuose namuose laikyti kokį nors gyvūną, bet jei jau likimas pats pamėtėjo tokią dovaną, juk negalima atsisakyti. Vestuves užbaigė pagal visus kanonus, o paskui vietoj vestuvinės nakties iškeliavo ieškoti valkataujančio šuns, kurios jau ir pėdos ataušo.

Iš tiesų, tai reikėjo pastatyti ant ausų pusę miesto, kad būtų surastas tas pats šuo, bet visi su džiaugsmu puolė padėti jauniesiems. Brazilai – žmonės tikintys ir šiame įvykyje įžiūrėjo Dievo ženklą. Galų gale šuo buvo rastas ir iškilmingai įteiktas naujiems šeimininkams. Šunį pavadino Snupu. Jis be problemų iškeitė valkatos gyvenimą į kilimėlį ir skanų kauliuką, lyg visada to ir būtų laukęs. Marilja sako, kad dabar ji devintame danguje.

Continue Reading

Uncategorized

Viskas, kas genialu paruošiama labai lengvai: Skanaus patiekalo super receptas tau!

Ji supjaustė tešlą juostelėmis. Rezultatas nustebins kiekvieną šeimininkę!

Jei tokie klasikiniai desertai su obuoliais, kaip obuolių pudingas, pyragai ir bandelės jau nusibodo, tai tau tikrai patiks šis receptas, kuri mes suradome tau. Šis originalus patiekalas patiks ir suaugusiems, ir vaikams, o jį pagaminti yra labai lengva!

Norėdami pagaminti obuolių lazdeles su cinamonu, jums reikės:

Reklama
  • 2 lakštų gatavos sluoksniuotos tešlos;
  • 400 g obuolių džemo;
  • 1 a. š. cinamono;
  • 1 a. š. malto muskato riešuto;
  • 1/4 st. cukraus;
  • 1 kiaušinio;
  • cukraus arba cukraus pudros papuošimui.

Obuolių lazdelių su cinamonu gaminimo eiga pavaizduota šiame vaizdo įraše. Gaminimo laikas – apie 30 minučių.

foto – www.ohbiteit.com

Continue Reading

Uncategorized

Katė, kuri mėgsta maudytis duše (Vaizdo įrašas)

Šis dvejų metų kačiukas, vardu Mipo, priklauso britų ilgaplaukių kačių veislei.

Mipo, kaip ir daugelis tikrų kačių, mėgsta nieko neveikti, snausti ir žaisti. Tačiau, skirtingai nei daugelis kitų rūšies atstovų, jis tiesiog dievina vandens procedūras.

Šis vaizdo įrašas su pūkuotu ūsuotu kamuoliuku sukels jums pačias geriausias emocijas!

Continue Reading

Fresh articles

Facebook

Trending