Connect with us

Life

Kalba atspindi proto būseną

Norint turėti gerus santykius, labai svarbu atkreipti dėmesį į kalbą.

Kalba – tai mūsų minčių, mūsų vibracijų pavertimas žodžiais, garsais.

Kokia šiandien yra mūsų kalba? Mes mažai kreipiam dėmesio į toną, kuriuo  kalbame, kokius žodžius tariame. Vartodami keiksmažodžius ir nešvarius žodžius, mes pamiršome apie tai, kas yra kilni ir išaukštinta kalba. Bet tai ne tik mūsų neišmanymo ir sąmonės degradacijos įrodymas. Argi neakivaizdu, kad kai mes tariam grubius ir purvinus žodžius – mūsų viduje ramybė ir laimė tikrai nedidėja. Viskas vyksta tiesiog atvirkščiai. Mes leidžiam pasireikšti neigiamai energijai. O tada stebimės, kodėl taip dažnai reikia gerti tabletes nuo galvos skausmo.

Tuo tarpu egzistuoja tiesioginis ryšys tarp kalbos ir proto. Jeigu protas sveikas, kalba ori. Sveikas protas visada yra pozityvus. Turėdami tokį protą mes nekalbame apie kitų trūkumus, nekritikuojam, nereiškiam pretenzijų. Nesiskundžiame likimu. Kalbos tonas ramus ir geranoriškas, Kiekvienas, žinoma, su malonumu bendrauja su tokiu pašnekovu. Kalbėti su pykčiu – dvasinio silpnumo požymis.

Pagal statistiką 90% visų barnių ir konfliktų įvyksta dėl to, kad mes apie kažką blogai kalbam. Mums visiems reikia mokytis kalbėti maloniu, kilniu tonu, kontroliuojant savo kalbą. Rytuose žmogus, kuris negali kontroliuoti savo kalbos, laikomas primityviu.

Seniai pastebėta, kad mes įgyjame to žmogaus savybes, apie kurį galvojam ir kalbam, todėl kalbėdami apie kažką blogai, kritikuodami kažką, mes atspindime tos asmenybės neigiamas savybes savyje. Jeigu giriame, tai atspindime tą gėrį, kuris būdingas tai asmenybei. Todėl galvoti apie Dievą ir galvoti apie Jį – pats lengviausias būdas įgauti dieviškųjų savybių.

Pastebėkite, kad kuo daugiau mumyse egoizmo, pavydo, negeranoriškumo, tuo sunkiau mums apie kažką kalbėti su šiluma. Kuo grubesnė kalba, tuo mažiau mes harmoningi, todėl tuo sunkesnes gyvenimo pamokas ir gauname.

Viena iš priežasčių, kodėl mes šiandien pavargstam ir mažai ką spėjam – daug kalbam. Daugiažodžiavimas – tuščiažodžiavimo požymis. Reikia kalbėti mažai, tyliai, kantriai ir kilniai. Taip galima sutaupyti laiko ir energijos. Svarbu išmokti tikrinti savo kalbą. Kažką pasakėte – ir įžeidėte žmogų. O pasku teisinamės : „Aš tai pasakiau šiaip sau… Aš visai nenorėjau įžeisti…“. Šią kalbą reikia pakeisti. Žodžiuose turi būti esmė – tokie žodžiai yra stiprūs.

Kartą aš sutikau vieną pažįstamą, kurio išorė buvo labai pasikeitusi. Ir nieko negalvodama, aš pasakiau: „ O, kaip jūs sublogote. Jūsų tiesiog nepažinti.“. Jis tyliai atsakė: „Aš laikausi dietos.“ Mes po to dar šiek tiek pasikalbėjome ir išsiskirstėme. Tik nueidama aš staiga pagalvojau, kokie netaktiški buvo mano žodžiai. Juk sublogti jis galėjo dėl ligos. Ir mano žodžiai galėjo jį labai įskaudinti. Aš ėmiau sau teisintis: „ Taip, gali būti, kad jis ir neserga, gal tikrai nusprendė sublogti, dabar daug kas laikosi visokių dietų“. Bet po to tvirtai nusprendžiau: tokių sprendimų mano žodžiuose daugiau niekada nebus. Išmintis moko: prieš ką nors sakydami, pagalvokite.

Žodžiai turi prasmę, jeigu jie taktiški ir pripildyti meilės kitiems. Ir tada, kokius „karčius“ žodžius jūs betartumėt, širdis juos būtinai priims. Šie žodžiai nepasirodys kartūs, jie pasirodys tikslūs.

Kitu atveju, jei mes naudojame aštrius žodžius, aštrumas pasireiškia ir mūsų išorėje. Tada kitiems tampa akivaizdi mūsų puikybė, ir žmonės ant mūsų pyks. Bet jei net „karčius“ žodžius tarti su meile, įskaudintojo jausmas pasikeis, ir žmonės pajus mūsų užuojautą.

Kalbėti apie viską reikia tiksliai, bet su meile. Kokiais žodžiais motina bemokytų savo vaikus, motinos pamokymai nepriimami kaip aštrūs ir skaudūs. Vaikai jaučia: mama mus myli, jinai linki mums gero. Ir lygiai taip pat , kokiais žodžiais mes bešnekėtume, tai nesužeis kitų, jei mes kalbam gailestingai.

Click to comment

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *

3 + fourteen =

Fresh articles

Facebook

Trending