Connect with us

Life

Mama rauda, žiūrėdama, kaip jos sūnus guli ant šuns ir žiūri į ekraną. Jos ašarų priežastis sušildys jūsų širdis.

Jeigu jūs ne iš karto suprasite, kas vyksta šioje nuotraukoje, jūs – laimingas žmogus, nors gal to ir nesuvokiate.

Šią nuotrauką įdėjo Channa Niehaus, penkiamečio Kainoa mama. Šimtus tūkstančių žmonių sujaudino užrašas po šia nuotrauka.

"See this moment? I've never experienced a moment like this. Yesterday was the first day my 5 year old Autistic son met…

Gepostet von Love What Matters am Dienstag, 18. Oktober 2016

„Matote tai? Aš niekada nejaučiau nieko panašaus. Vakar mano penkiametis sūnus, sergantis autizmu, pirmą kartą susitiko su savo naujuoju šunimi, kurį specialiai treniravo, kad jie padėtų vaikams-autistams. Tornadas. Mes iš JAV persikėlėm į Japoniją ir beveik du metus laukėme susitikimo su Tornado.

Reklama

Ši nuotrauka rodo mums motinos veidą, kuri pati negali apkabinti, aprengti, prausti savo sūnaus, miegoti su juo ar tiesiog kvailioti. Kai ji pamatė, kap jis ramiai guli ant savo šuns – savo paties noru, todėl, kad pats jaučia ryšį su juo. Tai veidas motinos, kuri tūkstančius kartų matė, kaip jos sūnus negalėjo kontaktuoti su niekuo, nors ir bandė susirasti draugų. Nors vieną draugą. Nors vieną artimą žmogų. Ji valandų valandas sėdėjo prie sūnaus, kai jis verkdavo naktimis: juk jis visai nieko neturi be šeimos, kaip stipriai jis nesistengtų. Kaip nesistengtų jis sekti nurodymais, jie negalėjo pakeisti jo pasaulio. Ir dabar ji sėdi šalia sūnaus, žiūrėdama į jį, ir negali kvėpuoti, ir negali ištarti nė žodžio.

Tai buvo verta padaryti. Viskas: kova dėl specialių paslaugų, diagnozės, pinigai, šūsnys užpildytų dokumentų, mokyklos susirinkimai, ašaros, kiekvienas žingsnis pirmyn ir kiekvienas žingsnis atgal, visos mūsų abejonės dėl ateities. Kažkodėl dabar – dėl Tornado – aš tikrai žinau, kad viskas bus gerai. Begalinę daugybę kartų aš mačiau, kaip mano sūnus bando įveikti sunkumus ir susidoroti su skausmu; begalinę daugybę kartų aš verkiau dėl to. Bet vakar aš verkiau dėl kitko. Šio jausmo aš negaliu aprašyti.“

Gepostet von 4 Paws For Ability am Sonntag, 25. September 2016

Sunku įsivaizduoti, ką jaučia motina, kuri netgi negali apkabinti savo sūnaus, nerizikuodama iššaukti jo panikos priepuolio. Vaikams-autistams sunku rasti ryšį su aplinkiniais žmonėmis. Todėl į pagalbą tokiems vaikams yra treniruojami specialūs šunys – jie nuramina vaiką per panikos priepuolį, seka jį ir įspėja tėvus, kada reikalinga pagalba. Kadangi šunys jaučia ir elgiasi kitaip, vaikams lengviau su jais bendrauti.

Autizmas – tai ne liga, o vystymosi ypatumas. Todėl išgydyti autizmo tabletėmis neįmanoma. Bet šunims tai pavyksta! Jų rūpestis, atsidavimas, žaismingumas ir šiluma padeda vaikams atrasti ryšį su aplinkiniu pasauliu.

Click to comment

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *

twenty − 10 =

Life

Kaip „vyras vienai valandai“ tapo vyru visam laikui

Lenka vargais negalais išstūmė vežimėlį iš laiptinės. Nenuostabu – jų penkių aukštų namas be lifto, siaura laiptinė, visiškai nepritaikyta plačiam vėžimėliui. Ačiū Dievui, dvyniai nepabudo. O tai būtų dvigubas verksmas ant viso kiemo.

Moteris nustūmė vežimėlį į skverą, toliau nuo laiptinės, o tiksliau nuo kaimynių, kurios okupavo suoliuką. Vėl klausinės su pašaipomis. Už nugaros – apkalbinės. Na, nepatinka senajai kartai šeimos be tėčių…

Lenka ir pati norėtų, kad jos šeimoje būtų vaikų tėvas, tačiau… Jos vyras buvo visiškai nepasiruošęs šeimyniniam gyvenimui ir vaikų gimimui. Jis vaikus tiesiog nekentė.

Kai sužinojo, kad Lenka laukiasi, tai ėmė ją įkalbinėti pasidaryti abortą. Ji užsispyrė, nesutiko. Galų gale, tai jos vaikas, jai nešioti ir gimdyti. Vyras išūžė jai visus smegenis, vis kalbino atsikratyti mažylio. Ir kuomet jis sužinojo, kad jų net du, tai akimirksniu išgaravo. Netgi ne visus daiktus susirinko.

O ką Lenka? Apsiverkė, pergyveno mėnesį ir nusiramino. Juo labiau, jau berniukai ir spardytis pradėjo. Moteris apsiramino, kalbėjosi su jais, daineles jiems dainavo, o jie atsakinėjo draugiškais spyriais į pilvą.

Lenka, žinoma, širdies gilumoje puoselėjo viltį, kad po dvynių gimimo paklydėlis vyras sugrįš namo, tačiau to neįvyko.

Moteris stengėsi viską daryti pati, bet buvo tokių dalykų, kurių ji negalėjo pasidaryti. Vaikų kambaryje jau seniai stovėjo sugriuvusi sofa, ant kurios ji ruošėsi miegoti šalia vaikų lovelės. Bet ją sutvarkyti pati neturėjo jėgų. Teko kiekvieną naktį tūnoti ant sudedamos lovos.

Reklama

Ji skaitė laikraštį ir rado jame skelbimą „vyras vienai valandai“. Tai buvo kaip tik tai, ko jai reikėjo. Moteris surinko numerį ir paskambino.

„Vyras“ atėjo maždaug po dviejų valandų. Mandagus, apsukrus jaunas vyrukas. Jis nuėjo į vaikų kambarį ir ėmė krapštytis prie sofos. Dvyniai apžiūrinėjo, apžiūrinėjo naują žmogų, o paskui pradėjo verkti. O Lenka, kaip tyčia, ant viryklės pastatė pieną. Moteris puolė ten, tuo pat metu norėdama ir nuraminti vaikus. Staiga jie nutilo.

Kai mama grįžo į kambarį, ji nustebo. „Vyras vienai valandai“ sėdėjo prie mažylių lovelės ir kažką jiems sakė jų kalba. Mažieji vyrukai rimtai žiūrėjo į savo pašnekovą ir jam atsakinėjo savo kalba.

„Jūs gerai sutariate su vaikais, – pasakė Lenka, – jums reikėtų auklėtoju įsidarbinti“. „Aš pats du vaikus… turėjau…“, – atsakė vyras ir nusisuko. „Eime išgersime arbatos“, – pasiūlė moteris, kad sušvelnintų situaciją.

Ji pastatė vežimėlį virtuvėje ir pastatė šalia savęs. Lenka įpylė arbatos. „Atleiskite man už šią reakciją, – pasakė Arsenijus (toks buvo vyro vardas), – prieš metus aš netekau žmonos ir dviejų sūnelių. Gal girdėjote – Piterio metro. Negalėjau ten gyventi, atsikrausčiau čia, į Tėvynę. Labai myliu vaikus, tikriausiai negaliu priprasti, kad aš jau ne tėtis. Nors juo liksiu visiems laikams…“

Kai jis kalbėjo, Lenka graudžiai verkė. Vėliau ji priėjo prie jo ir švelniai apkabino. Ir dešimt minučių jie tylėjo ir verkė.

O paskui vyras tyliai paklausė: „Ar galėčiau ateiti rytoj?“ Lenka linktelėjo ir nusišypsojo…

Jis atėjo, neapgavo. Ir pasiliko. Kiekvienas iš jų surado vienas kitame tai, ko jiems labai reikėjo.

Continue Reading

Life

25 užburiančios fotografijos, rodančios, kas vyksta mamos organizme nėštumo metu

Būsimos mamos, laukdamos mažylio gimimo, svajoja bent minutėlei žvilgtelėti vidun ir pažiūrėti, kaip ten jam gyvenasi 9 mėnesius. Ir dabar, šiuolaikinių technologijų dėka, jos turi tokią galimybę. Bet sutikite, ne tik mamos, bet ir kiti neatsisakytų pamatyti, kaip užgimsta gyvybė.

Švedų mokslininkas ir fotografas Lenartas Nilsonas tapo įžymybe fotografijų medicinos tematika dėka. Vienos iš jo mėgstamiausių buvo naujos gyvybės užgimimo paslaptis. Mes jums surinkome šiuos kadrus nuo pradžios iki mažylio atėjimo į šį pasaulį momento.

  • Viskas prasideda nuo dviejų širdžių meilės…

  • Tada spermatozoidai keliauja link savojo tikslo.

  • Kiaušialąstė, kuri yra pasiruošusi tapti naujos gyvybės dalimi.

  • Pats greičiausias spermatozoidas pasuka link kiaušialąstės per gimdos tūbas.

  • Ar susitiks jie?

  • Spermatozoidai eina į kontaktą su kiaušialąste.

  • Nugali stipriausias!

  • Ir įvyksta stebuklas!

  • Po aštuonių dienų…

  • Užsimezgusiam embrionui formuojasi smegenys.

  • O taip jis atrodo 24 dienos po pastojimo.

  • Po keturių savaičių embrionas palaipsniui įgyja žmogiškus bruožus.

Reklama
  • Nėštumo laikas penkios savaitės.

  • O čia vaisius keturiasdešimt dienų po pastojimo.

  • Jis auga ir jam 8 savaitės!

  • Čia mažyliui 9 savaitės, jis dar visai trupiniukas.

  • 16-ą savaitę jo akytės dar užmerktos, bet jis jau rodo bandąs ištyrinėti tai, kas jį supa.

  • Štai taip atrodo mažylio skeletas.

  • Būdamas 18-os savaičių jis jau gali girdėti garsius tonus.

  • mažylio pirštukai 19-ą savaitę.

  • 20-ą savaitę ant galvytės atsiranda plonučiai plaukeliai. Juos vadina „užuomazginiais pūkeliais“.

  • Štai taip atrodo mažylis 24-ą savaitę. Jis nuėjo jau daugiau kaip pusę kelio savo vystymosi mamos kūne, bet jam dar daug liko.

  • 26-ą savaitę jam jau šiek tiek ankštoka.

  • šeštame nėštumo mėnesyje mažylis jau pradeda ruoštis ateiti į šį pasaulį.

  • 36-ą savaitę vietos mamos pilve darosi vis mažiau.

  • Tai 1965 žurnalo «Life» viršelis. Šis numeris sumušė visus pardavimų rekordus – 8 milijonų tiražas buvo išparduotas per pirmas keturias dienas.

Continue Reading

Life

Šie vaikai padarė tai, kas privertė jų mamas verkti

Išvalyti dėmes yra lengviau, nei užauginti vaiką.

Jei jūsų vaikas ištepė drabužius, neskubėkite barti ir kaltinti jį už šį nusižengimą. Galbūt jis tai padarė, ne tam, kad supykdytų jus, bet tam, kad jūs galėtumėte juo didžiuotis.

Jaudinantis vaizdo įrašas apie tai, kaip moksleiviai padėjo pagyvenusiai valytojai, bet labai ištepė savo uniformas, už ką tėvai juos stipriai barė. Šis vaizdo įrašas sulaukė daug teigiamų komentarų internete.

Net ir nepaisant to, kad šis vaizdo įrašas – tik žinomas Filipinų kompanijos skalbimo miltelių reklama, interneto naudotojai su džiaugsmu pasidalinti juo savo socialinių tinklų puslapiuose.

Reklama

Tėvų ir moksleivių reakcija atrodo labai realiai, nes vaizdo įrašas buvo nufilmuotas slapta kamera.

Continue Reading

Fresh articles

Facebook

Trending