Connect with us

Life

Pamokanti istorija apie tai, kaip vargšas apgaudinėjo prekeivį!

Visada prisimink, kad tavo matu matuos ir tau!

Labai skurdžiai yvenančio vyro žmona gamindavo sviestą, o vyras po to parduodavo jį vietinei bakalėjai. Moteris suformuodavo sviestą apskritimo formoje, jo svoris būdavo 1 kg. Gaunamas pelnas buvo nebloga paspirtis šeimai.

Bet vieną kartą bakalėjininkas suabejojo vargšo sąžiningumu. Jis nutarė pasverti nupirktus apskritimus. Pasirodė, kad kiekvienas iš jų svėrė ne kilogramą, o 860 gramų. Vyras net paraudo, tai pamatęs.

Sekančią dieną, kai vargšas vėl atėjo į parduotuvę, prekeivis sudirgęs pasakė:

Reklama

— Daugiau man nenešk to sviesto! Aš niekada iš tavęs jo nepirksiu, melagi! Tu man sakei, kad tavo apskritimai sveria po kilogramą, bet, pasirodo, jie sveria tik 860 gramų. Aš neleisiu daugiau savęs kvailinti.

Vargšas akivaizdžiai susinervino, nuleido žvilgsnį ir pasakė:

— Mes, šeimininke, neturim svarstyklių… Mano matas visada buvo cukraus kilogramas, kurį aš pirkau iš tavęs. Pagal jį ms su žmona ir darėm sviestą…

Visada prisimink, kad tavo matu matuos ir tau!

foto – timeallnews.ru

Click to comment

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *

seven − 1 =

Life

Kodėl patys stipriausi žmonės yra vieniši

Kiekvieną dieną bendraudamas su įvairiais žmonėmis, stebiesi, kodėl patys brangiausi yra vieniši.

Gilus gyvenimiškas tyrimas, kodėl vienatvė pasirenka pačius stipriausius, arba jie renkasi vienatvę.

„Kiekvieną dieną bendraudamas su įvairiais žmonėmis, stebiesi, kodėl patys brangiausi yra vieniši. Jie išsiskiria savo charizma, malonia išvaizda, analitiniu mąstymu, geru išsiauklėjimu ir manieromis, už kurių visada slepiasi tvirtas žvilgsnis, kuriame vos pastebimas nedidelis liūdesys.

Jie ieško „savo“ žmonių, kad galėtų bendrauti, būti kompanijoje ir jaukiai ilsėtis, mylėtų, kurtų santykius ir šeimą. Jie dažniau suklysta, stipriau kenčia, atsargiau bendrauja, sunkiau išgyvena nesėkmes. Kiekvieną kartą santykiuose sudegę iki pamatų, jie pakyla iš pelenų ir tampa dar tobulesni bei stipresni.

Reklama

Ir vėl viską pradeda iš pradžių…

Jiems svetimi šiuolaikinės visuomenės stereotipai, jiems negalima įpiršti svetimų minčių. Nesvarbu, vyras ar moteris, jie ieško tokio žmogaus, su kuriuo būtų šilta ir ramu.

„Ramu“ tai nereiškia, kad nebus ginčų, adrenalino ar karštų emocijų. Šis „ramu“ reiškia, kad šalia yra žmogus, kuris neišduos. Žmogus, kuriuo tu besąlygiškai tiki, pasitiki ir esi užtikrintas 200%.

Net patys stipriausi žmonės stengiasi įsitikinti, kad juos myli…“

foto – www.gogetnews.info

Continue Reading

Life

14 piešinių, paaiškinančių tėvų ir dukterų santykius. Ties 8 piešiniu pradedi verkti!

Sniežana Suš iš Ukrainos nesiliauja džiuginti savo susirašinėjimo draugų Instagrame šiltomis iliustracijomis apie tėvų ir dukterų gyvenimą. Ją įkvėpė sūnaus gimimas – dailininkė tikisi, kad tie piešiniai padės vyrams tapti tikrais tėvais ir suprasti, kokie jie svarbūs savo vaikų gyvenime. Sniežana tai puikiai žino, kaip niekas kitas, nes jos vaikystė prabėgo be tėvo.

Šie piešiniai yra savotiška idealaus tėčio, apie kokį dailininkė visada svajojo, iliustracija.

1. „Tėčiai visada pasiruošę mus apginti tiek nuo patyčių mokykloje, tiek nuo monstrų po lova“.

2. „Tėvai nesibijo dėl mūsų padaryti neįmanoma. Pavyzdžiui, mums supinti kasas“.

3. „Su tėčiu tu visada jautiesi esanti pasaulio viršūnėje“.

4. „Jis toks šiltas ir jaukus“.

5. „Didelis tėtis visada gali tapti mažu dėl savo mylimos dukters“.

6. „Tėčiai visada randa laiko mūsų mažoms arbatos gėrimo ceremonijoms. Netgi, jeigu beprotiškai užsiėmę“.

7. „Jie žino, ką mes mylime“.

Reklama

8. „Todėl mums taip sudėtinga leisti jiems išeiti“.

9. „Jie su mumis žaidžia“.

10. „Dangus – fantazija“.

11. „Tėčiai gali viską, netgi pačius beprotiškiausius ir baisiausius dalykus“.

12. „Jie gali padėti, kai kažkas iš tiesų sudėtinga“.

13. „Jie visada pasiruošę pasilinksminti“.

14. „Tėvų gyvenimo prasmė – ginti ir mylėti savo dukras“.

Continue Reading

Life

Vaiko žodžiai privertė verkti pagyvenusį žmogų. Perskaityk juos ir susimąstyk…

Vaikas kiekvieną dieną ateidavo į pajūrį ir bangų skalaujamame kranto smėlyje rašydavo „Mama, aš tave myliu!“. Po  to stebėdavo, kaip jūros bangų liežuviai nuplauna užrašą ir šypsodavosi.

Liūdnas senukas kiekvieną dieną tai stebėjo ir lingavo galvą: „Kokie nuostabūs tie vaikai. Kiekvieną dieną rašyti vieną ir tą patį, kad jūra nuplautų…ir džiaugtis“.

Reklama

Vieną kartą jis priėjo prie berniuko ir paklausė: „Kodėl tu tai rašai, juk jūra kiekvieną kartą užrašą nuplauna ir tavo mama vis tiek jo neperskaitys. Geriau jai pasakyk tuos žodžius pats“.

Vaikas pažiūrėjo senukui tiesiai į akis ir atsakė: „Aš neturiu mamos. Ją pasišaukė Dievas, kaip jūra pasiima šį užrašą. Aš čia ateinu kasdien, kad pasakyčiau Mamai ir Dievui, kad gyvenimas gali pasiimti mūsų artimuosius, kaip jūra pasiima šį užrašą, bet meilė jiems  niekada neišsitrins ir liks amžinai“.

Senukas atsiklaupė ant kelių ir su ašaromis akyse parašė: „Nora, aš tave myliu!“ – toks buvo jo neseniai mirusios žmonos vardas. Po to jie susikibo už rankų ir abu žiūrėjo, kaip bangos lėtai pasiima šį užrašą…

Continue Reading

Fresh articles

Facebook

Trending