Connect with us

Life

Rankose berniukas laikė lentelę su žodžiais: „Aš aklas, prašau padėti!“ Prie jo priėjo vyras ir pakeitė užrašą

Aklas berniukas sėdėjo ant laiptų prie kojų pasidėjęs kepurę. Rankose jis laikė lentelę su užrašu: „Aš aklas, prašau padėti!“

Nors jis sėdėjo pakankamai ilgai, kepurėje gulėjo tik kelios monetos. Tuo metu pro šalį ėjo vyras. Jis išsitraukė iš kišenės kelias monetas ir įdėjo į kepurę. Paskui jis padarė kažką netikėto. Vyras paėmė lentelę, apvertė ir užrašė kažkokią frazę. Tuomet lentelę grąžino berniukui.

Greitai kepurė ėmė pilnėti. Vis daugiau praeivių prieidavo, skaitydavo užrašą ir įdėdavo pinigų į kepurę.

Vakare vyras grįžo pažiūrėti, kaip sekasi berniukui. Vaikas pažino jį iš balso ir paklausė: „Tai jūs šiandien pakeitėte lentelėje užrašą?“ Ir tęsė: „Pasakykite, ką jūs parašėte?“

Reklama

Vyras atsakė: „Aš tiesiog parašiau tiesą. Parašiau tą patį, tik kitais žodžiais“. Užrašas lentelėje bylojo: „Šiandien graži diena, tik aš negaliu matyti“.

Jūs manote, kad abu užrašai sako tą patį? Žinoma, abi lentelės žmonėms kalba apie tai, kad berniukas aklas. Bet pirmoji aplinkinius tiesiog informuoja, kad berniukas aklas. Antroji primena žmonėms, kokie jie laimingi, matydami šios dienos grožį. Nenustebsite, kad antrasis užrašas veiksmingesnis.

Istorijos moralas:  Būkite dėkingi už tai, ką turite šiandien. Galvokite kūrybiškai ir pozityviai. Kai likimas jums suteiks tūkstantį priežasčių verkti, suraskite tūkstantį priežasčių šypsotis.

Prašau, PASIDALINKITE šia išmintinga istorija su draugais ir artimaisiais.

Click to comment

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *

6 − 4 =

Life

Leisgyvį šuniuką gelbėję vyrai liko be žado: tai buvo ne šuniukas

Jie manė, kad kad statybose išgelbėjo mažą, purve išsivoliojusį ir visas jėgas baigiantį prarasti šuniuką, tačiau skubios pagalbos atvykę pas veterinarą, vyrai tiesiog apstulbo, rašo onegreenplanet.org.

Socialinio tinklo „Imgur“ vartotojas „NoRoots“ pasidalino istorija, kuria sunku patikėti. Dirbdami Londone vienoje iš statybų aikštelės duobių statybininkai rado įstrigusį gyvūną. Purvu ir šiukšlėmis apkibęs nelaimėlis „šunelis“ atrodė taip prastai, kad nuspręsta iš karto jį gabentį pas veterinarą.

Perdavę gyvūną į specialistų rankas geraširdžiai statybininkai netrukus sulaukė neįtikėtinos žinios – jie išgelbėjo tikrai ne šuniuką. Pradėję gyvūną valyti po purvu ir šiukšlėmis veterinarai aptiko gražuolį jauną lapiuką.

Kadangi nėra aišku, kokio amžiaus yra gyvūnas ir ar jis gali savimi pasirūpinti, buvo nuspręsta kol kas lapiuką atiduoti prižiūrėti laukinių gyvūnų ligoninės veterinarams. Ten bus stebimas gyvūno elgesys, jis bus mokomas medžioti ir galiausiai bus paleistas į laisvę.

Reklama

www.tv3.lt

Continue Reading

Life

Vos 24-erių lietuvis atsisako pilietybės: priežasčių sąraše – ir karinė tarnyba

Šiuo metu 24-erių Martynas (tikrasis vardas ir pavardė redakcijai žinomi) jau penkerius metus gyvena Didžiojoje Britanijoje.

Nuo 19 metų į užsienį išvykęs jaunas vyras net neketina grįžti į Lietuvą. Maža to, jis siekia tapti Didžiosios Britanijos piliečiu. Abejonių tv3.lt kalbintas Martynas dėl šio žingsnio teigė nebeturintis.

„Nenoriu visko prarasti, ko pavyko pasiekti. Baisu pagalvoti, ką dar Lietuvos valdžia sugalvos. Pasikeisiu pilietybę ir nereikės sukti dėl nieko galvos. Esu šauktinių sąraše, tai net neramu grįžti į Lietuvą, dar sulaikys ir lieps 9 mėnesius tarnauti“, – trumpai situaciją apibendrino tv3.lt pašnekovas.

Nenorėdamas papildomo dėmesio, Martynas į žurnalisto klausimus sutiko atsakyti tik užtikrinus anonimiškumą.

Sunku gyventi Lietuvoje

– Martynai, pradėkime nuo esminio klausimo – kodėl nori atsisakyti Lietuvos pilietybės?

– Pilietybę keičiu vien todėl, kad yra labai sunku gyventi Lietuvoje… Čia mokiausi, dirbau, o kai praradau darbą, galėjau uždirbti nebent minimalią algą.

O kai pasikeitė valiuta, galiu pasakyti, kad gyventi Lietuvoje tapo visiška tragedija. Dar kai turėjome litą, dvejus metus dirbau Didžiojoje Britanijoje. Pamenu, grįžau atostogų ir pamačiau kainas… Nusprendžiau likti užsienyje. Kita priežastis, kodėl noriu atsisakyti Lietuvos pilietybės yra susijusi su armija.

Man ji yra visiškai nereikalinga. Šiuo metu turiu puikų darbą, siekiu karjeros, uždirbu tikrai nemažus pinigus. Jei tik išvažiuočiau 9 mėnesiams į tarnybą – viskas pradingtų. Baisu, kad dar kažko Lietuvos valdžia nesugalvotų… Tad, tiesiog, geriau pasikeisti pilietybę.

Tada, manau, bus rami galva. Nebereikės bijoti… Ir galėsiu aplankyti Lietuvą jau kaip Didžiosios Britanijos pilietis. O dabar neaišku, esu šauktinių sąraše… Baisu, kad dar sustabdys pasienyje…

Reklama

– Tai kiek tiksliai jums buvo metų, kai išvykote iš Lietuvos?

– Šiuo metu man yra 24 metai. O išvykau kažkur prieš penkerius metus. Tuomet man buvo apie 19 metų.

– Ką šeima sako apie jūsų sprendimą dėl pilietybės?

– Žinoma, šeimos nariai nori, kad sugrįžčiau į Lietuvą. Bet man nuoširdžiai dabar baisu ten vykti ir juos aplankyti.

– Kaip manai, ar pakeitus pilietybę nenutrūks ryšys su Lietuva?

– Nesutinku. Tada galėsiu nors ramiai nuskristi retkarčiais aplankyti šeimos, draugų. O Didžioji Britanija jau tapo kaip ir namais. Turiu užsienietę merginą, planuojame šeimą, greitu metu pirksime būstą. Bent jau ramiai galėsiu gyventi.

– Kokį kelią turi praeiti, kad taptu Didžiosios Britanijos piliečiu?

– Ten yra įvairių sąlygų. Iki paraiškos pateikimo datos turi gyventi šalyje penkerius metus. Per tą laikotarpį negali praleisti užsienyje daugiau kaip 450 dienų. Reikia pateikti dokumentus dėl nuolatinės gyvenamosios vietos. Taip pat nebūti pažeidus imigracijos įstatymų.

Tad lieka tik laukti. Jau greitai bus oficialiai penkeri metai, kai čia gyvenu. Mėginsiu. Nežinau, kiek užtruks dokumentų sutvarkymas. Bet kol to nepadarysiu, tol negrįšiu į Lietuvą, kad nesugalvotų paimti manęs į armiją.

www.tv3.lt

Continue Reading

Life

Išgelbėtas nuo kankintojų šuo bijojo visko, tik ne šio 11 mėnesių kūdikio!

Nora, anglų pointeris, nugyveno nelengvą gyvenimą: ankstesnieji savininkai nuolat ją kankino. Ją atėmė iš jų ir atidavė kitiems šeimininkams. Ir dabar Nora visada elgiasi atsargiai, nes labai bijo žmonių ir nežinomų daiktų, ji vengia jų.

Elžbieta Spence (Elizabeth Spence) iš Kanados  tapo naująja Noros šeimininke. Naujoje vietoje šuo atsigavo, pamažu ėmė pasitikėti savimi. Ji vis dar visko bijo šiame pasaulyje, bet  pats jauniausias šeimos narys Arčis ją nuramina. Nuo pat pirmos akimirkos tarp jų užsimezgė ryšys: tarp kūdikio ir šuns.

Dabar Elžbieta turi štai tokią nuotraukų kolekciją.

Reklama

Spence šeima prisiglaudė tris šunis ir tris kates. Bet Arčis prisirišo prie Noros, kaip ir ji – prie jo.

Elžbieta patalpino šias nuotraukas internete, kad parodytų žmonėms, kokie mylintys ir švelnūs gali būti gyvūnai iš prieglaudos. Nepaisant praeities, Nora išliko ir švelni, ir ištikima.

“Daugelis žmonių abejoja, ar verta imti gyvūną iš prieglaudos, bet mano patirtis rodo, kad išgelbėti šunys gali būti švelnūs ir mylintys, jie nusipelno geresnio gyvenimo”, – sako Elžbieta.

Žinoma, mama stebi savo mažylį, kai šalia jo atsigula šuo.

Bet ji netiki, kad Nora gali sužaloti Arčį.

Continue Reading

Fresh articles

Facebook

Trending