Connect with us

Life

Vyro, dalyvavusio žmonos gimdyme, laiškas

Nedaugelis vyrų ryžtasi dalyvauti gimdyme, ir, panašu į tai, kad jie nepasiruošę pergyvenimams, kuriuos tuo metu patiria. Ką gi jaučia stiprioji lytis, ir ar reikalingas vyrų, norinčių dalyvauti gimdyme, palaikymas?

Kylame į gimdymo namų 5 aukštą. Gimdymo skyrius – pati švenčiausia vieta. Čia dar nežengė nei viena koja paprasto mirtingojo vyruko. Mums duoda atskirą palatą, įsikuriame. Girdžiu, kaip kaimyninėse palatose vargšės gimdyvės steni, šaukia, skrebina sieną, ir tik tada suprastu kur aš patekau, ir kas greitai įvyks.

Minties ir baimės kovoje nugali meilė žmonai. Mūsų sąrėmiai silpni, mus pradeda „kaitinti“. Neaprašinėsiu  sąrėmių atsiradimo visą procesą, bet man dar niekuomet nebuvo taip sunku. Pastatė lašelinę – kažkas tai ne taip su adata. Išeinu į koridorių ir visu savo bosu per visą aukštą šaukiu: „Sesuteeeee!“ Pradžioj visos gimdyvės užtilo, vėliau staigūs gimdymai prasidėjo dviem iš karto (man net padėkojo).

Reklama

Nuo 5 ryto iki 13 valandos nei parūkyti, nei į tualetą – visą laiką su žmona, masažuoju jai kryžkaulį. Ji praneša gydytojams, kad jai reikia skubiai gimdyti, nes 18 valandą atveš šaldytuvą. Pirmai valandai esu toks pavargęs, lyg būčiau iškrovęs ešeloną nešvarių vystyklų. Kada mes perėjome iš palatos ant gimdymo stalo (arba kėdės), aš norėjau pradingti, prasmegti, apalpti, tačiau mano sąmonė nenorėjo palikti manęs.

Stangos!!! O Dieve, nejau tai gali būti? Stengiuosi kartu su savo žmona, mano veide trūkinėja arterijos, akys raudonos. Dar šiek tiek ir aš „pagimdyčiau“ kartu su ja tiesiogine prasme. Tik aplinkiniams mano gimdymo vaisius būtų netikėtumas 🙂 Nežmoniškas šauksmas, paskutinės stangos, tyla. Praėjo kelios sekundės, bet man atrodo kad kelios valandos, aš jaučiu, kaip ant galvos šiaušiasi ir žilsta plaukai. Mūsų mažas stebuklas pačiu gražiausiu ir skambiausiu balsu paskelbė visiems, kad jis gimė, kad jis pasiruošęs gyventi ir jam nusispjauti į visus aplinkinius, išskyrus tėvelio ir mamytės.

Man pasako, kad mums gimė sūnus. Aš stoviu ir bliaunu, neslėpdamas savo ašarų. Visi, kas yra „gimdykloje“, žiūri į mane su pagarbą ir sveikina, o aš stoviu, valausi savo snarglius ir garsiai verkiu, brangios moterys, ačiū jums!

Click to comment

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *

ten − three =

Fresh articles

Facebook

Trending