Connect with us

Life

Žmonės susitinka ne atsitiktinai

Važiuoju aš traukiniu. Įeina benamis. Vienos mėlynės. Snukis ištinęs. Maždaug trisdešimties.

Apsidairo ir pradeda:

— Ponai piliečiai, tris dienas nevalgiau. Nemeluoju. Vogti bijau, nes jėgų nėra pabėgti. O valgyti labai norisi. Paaukokite, kas kiek galite. Į veidą nežiųrėkite, geriantis aš. Ir tai, ką paaukosite, tur būt pragersiu! — ir eina per vagoną.

Žmonės mūsų geri – greit sudėjo benamiui apie penkis šimtus rubliukų. Vagono gale benamis sustojo, pasisuko į keleivius veidu ir nusilenkė jiems žemai.

— Ačiū, ponai piliečiai. Tesaugu jus visus Dievas!

Žmonės susitinka ne atsitiktinai

Ir tada prie paskutinio lango sėdintis piktos išvaizdos vyra, kažkuo panašus į selekcininką Lysenką, tik su akiniais, staiga kad užrėks ant benamio.

— Šiukšle, utėle, elgetauji, kalės vaike. Pinigų prašai. O man gal nėra iš ko šeimą maitinti. O gal mane iš darbo atleido trečią dieną. Bet aš gi neprašau, kaip tu, bjaurybe.

Benamis staiga išima iš visų savo kišenių viską, ką turi, gal kokius du tūkstančius, visokiais pinigais, popieriniais, kapeikomis, ir ištiesia vyrui.

— Imk, tau reikia.

Reklama

— Ką? — abstulbsta vyras.

— Imk! Tau labiau reikiaее! O man dar duos. Žmonės juk geri! — kiša pinigus vyrui į rankas, nusisuka, atsidaro duris ir išeina į tambūrą.

— ei, stok! — pašoka vyras ir su pinigais bėga jam iš paskos.

Visas vagonas nutyla. Kokias penkias minutes mes klausomės dialogo tambūre. Vyras šaukė, kad žmonės – mėšlas. Benamis tikino, kad žmonės geri ir nuostabūs. Vyras bandė grąžinti benamiui pinigus, bet tas jų neėmė. Baigėsi tuo, kad benamis nuėjo toliau, o vyras liko vienas. Jis neskubėjo grįžti. Užsirūkė.

Traukinys sustojo eilinėje stotelėje. Išlipo ir įlipo keleiviai.

Vyras, surūkęs cigaretę, taip pat įėjo atgal į vagoną ir atsisėdo į savo vietą prie lango.

Į jį niekas nebekreipė dėmesio. Vagone toliau virė gyvenimas.

Traukinys kartais sustodavo. Kažkas įlipdavo, kažkas išlipdavo.

Nuvažiavom kokias penkias stoteles. Štai jau maniškė stotelė. Aš atsistojau ir nuėjau prie išėjimo.

Praeidamas pro vyrą, aš užmečiau į jį akį. Vyras sėdėjo nusisukęs į langą ir verkė…

foto – creu.ru

Click to comment

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *

sixteen − 10 =

Fresh articles

Facebook

Trending