Ar galima išsigelbėti nuo ryklio užpuolimo, jei taikytumeisi į akis?
Pagrindinės mintys
- Susidūrus su rykliu, geriausia pasitraukti tyliai, o jei reikia, gintis kokiu nors daiktu.
- Akys ir žiaunos yra jautrios vietos, tačiau dažnai paprasčiau smogti į snukį.
- Išvijus ryklį, reikia greitai plaukti šalin ir vengti staigių taškymųsi.
- Dauguma žmonių po ryklio užpuolimo išgyvena ir patiria tik nedidelius sužalojimus.
Paplūdimys dažnai atrodo kaip saugi vieta. Žmonės ten guli ant smėlio, mėgaujasi saule ir atsipalaiduoja. Tačiau viskas pasikeičia, kai tenka bristi į vandenį.
Vandenyje atsiranda daugiau pavojų. Ten gali pasitaikyti geliantys medūzų čiuptuvai, kandantys krabai ir, žinoma, rykliai. Vien mintis apie tylų jų priartėjimą daugeliui kelia nerimą.
Ryklio išpuoliai fiksuojami prie visų žemynų krantų, išskyrus Antarktidą. Dažniausiai tokių atvejų sulaukiama prie Jungtinių Valstijų krantų. Vis dėlto tikimybė tapti auka yra labai maža.
Kiekvienais metais registruojami pranešimai apie žmonių ir ryklių susidūrimus. Vienais metais buvo užfiksuota 64 neišprovokuoti išpuoliai, 41 išprovokuotas užpuolimas ir 12 atvejų, susijusių su valtimis. Penki susidūrimai baigėsi mirtinai.
Jei jau taip nutiktų, kad ryklys jus pastebėjo ir nusprendė pulti, šansai išlikti tikrai yra. Dauguma užpultų žmonių išgyvena. Kartais ryklys tik priartėja ir pasitraukia, kartais įkanda ir paleidžia, o kartais žmogui pavyksta jam pasipriešinti.
Kaip elgtis, jei ryklys puola
Pirmas tikslas turėtų būti kuo greičiau pasitraukti. Jei pavyksta, reikia tai daryti ramiai ir be triukšmo. Jei ryklys vis dėlto įkanda, metas gintis.
Jei įmanoma, geriau smogti kokiu nors daiktu, o ne rankomis ar kojomis. Tinka, pavyzdžiui, lazda ar žvejybinis kotas. Taip elgiantis mažėja rizika netekti galūnės.
Agresyvesnis pasipriešinimas gali atbaidyti ryklį. Jam dažnai neverta tęsti atakos, jei tenka eikvoti daug jėgų kovojant su grobiu.
Kur taikytis
Dažnai patariama taikytis į akis ir žiaunas. Tai jautriausios ryklio kūno vietos. Smūgis į akis nebūtinai turi jį sužaloti visam laikui. Svarbiau jį nustebinti ir priversti pasitraukti.
Tačiau realioje situacijoje pataikyti į tokį taikinį nėra lengva. Jei ryklio akis nematoma tiesiai priešais, smūgiuoti tiksliai gali būti sudėtinga. Be to, bandant pasiekti akis galima priartėti prie žandikaulio.
Vandens padėtis irgi svarbi. Jei plaukiate paviršiuje, o ryklys artėja iš apačios, pasiekti akis bus sunku. Dėl to kai kurie patarimai siūlo rinktis paprastesnį taikinį.
Snukis dažnai laikomas patogesniu ir veiksmingu taikiniu. Manoma, kad prisilietimas ar smūgis į šią vietą gali sustabdyti ryklį. Tam įtakos gali turėti ypatingi jutimo receptoriai, esantys aplink snukį ir burną.
Šie receptoriai fiksuoja elektrinius pokyčius aplink žuvį. Kai ši jautri sritis sutrikdoma, ryklys gali pajusti nemalonų dirginimą ir pasitraukti. Todėl smūgis į snukį kartais veikia greičiau nei bandymas taikytis į akis.
Ką daryti po atakos
Jei pavyko išsilaisvinti, reikia nepamiršti dar vieno dalyko. Ypač agresyvus ryklys gali sugrįžti ir pulti antrą kartą. Dėl to po išsilaisvinimo būtina kuo greičiau judėti tolyn.
Plaukite ramiai ir venkite didelio taškymosi. Staigūs judesiai gali tik dar labiau patraukti dėmesį. Svarbiausia išlikti susikaupusiam ir neprarasti savitvardos.
Nors mintis apie kovą su rykliu skamba bauginančiai, dažniausiai baigtis būna geresnė, nei atrodo iš pradžių. Dauguma žmonių po tokio susidūrimo išvengia rimtų traumų. Dažnai apsiribojama tik nedideliais sužalojimais.
Trumpai apie saugumą vandenyje
- Jei įmanoma, iš vandens traukite kuo greičiau ir tyliau.
- Gindamiesi naudokite daiktą, o ne plikas rankas ar kojas.
- Taikykitės į jautrias vietas, bet rinkitės tai, kas pasiekiama.
- Po išpuolio plaukite šalin be nereikalingo taškymosi.
- Stenkitės nepanikuoti, nes ramumas padeda priimti geresnius sprendimus.
Jeigu norisi daugiau sužinoti apie ryklius ir elgesį vandenyje, verta pasidomėti ir kitomis temomis apie saugumą prie jūros bei vandenyne.
Kulinarijos entuziastė, receptų kūrėja ir tinklaraščio autorė, kuri virtuvėje jaučiasi kaip namuose. Jos meilė maistui gimė dar vaikystėje, stebint močiutę ruošiant tradicinius lietuviškus patiekalus. Šiandien Gabija dalijasi ne tik autentiškais šeimos receptais, bet ir moderniais, sveikesniais jų variantais.
