Atlaso drugys: 6 faktai apie vieną didžiausių naktinių drugių

Atlaso drugys: 6 faktai apie vieną didžiausių naktinių drugių

Atlaso drugys (Attacus atlas) išsiskiria tarp maždaug 160 000 drugių rūšių: tai vienas didžiausių naktinių drugių pasaulyje, tačiau suaugėlio gyvenimas trunka labai trumpai. Jo dideli, ryškiaspalviai sparnai savo įspūdinga išvaizda gali varžytis ir su daugeliu dieninių drugių.

Atlaso drugys – vienas didžiausių naktinių drugių

Atlaso drugys priklauso povinių drugių šeimai (Saturniidae) ir yra garsus dėl įspūdingo dydžio. Patelės paprastai būna didesnės už patinus: jų sparnų mojis gali siekti iki 30,5 cm, o bendras sparnų plotas – apie 400 cm².

Šio drugio sparnuose vyrauja sodrūs rudi ir rausvi tonai, kuriuos gali išryškinti juodi, geltoni ar tamsiai violetiniai kontūrai. Tuo tarpu kokonas, iš kurio išsirita suaugęs drugys, yra kur kas santūresnės šviesiai rudos spalvos. Tvirtai supinti, jau palikti kokonai kartais surenkami ir panaudojami mažoms monetų piniginėms gaminti.

Sparnų raštai primena kobros galvą

Ant šakos tupintis Atlaso drugys, laikantis suglaustus sparnus, plėšrūnui gali atrodyti lengvas grobis. Tačiau išskleidęs sparnus jis gali smarkiai pakeisti įspūdį. Viršutiniai sparnų kampai savo forma primena kobros galvos profilį, todėl gali atbaidyti paukščius ar driežus.

Išsigandęs drugys išskleidžia ir virpina sparnus, taip dar labiau sustiprindamas gyvatės judesių įspūdį. Kai kurie sparnų raštai taip pat primena stebinčias akis. Tokia mimikrija – prisitaikymas, kai gyvūnas išvaizda imituoja kitą gyvūną ar objektą – gali padėti išvengti užpuolimo.

Kur gyvena Atlaso drugiai ir kaip vystosi jų lervos

Šie drugiai gyvena miškingose Azijos vietovėse – nuo Indijos iki Filipinų, taip pat Indonezijoje. Jie prisitaikę prie įvairių miškų sąlygų: aptinkami tiek tropiniuose žemumų miškuose, tiek aukščiau kalnuose augančiuose miškuose.

Patelė kiaušinėlius deda apatinėje lapo pusėje. Po 7–14 dienų iš jų išsirita vikšrai, galintys užaugti iki 11,5 cm ilgio. Iš pradžių jie minta lapu, ant kurio išsirito, o vėliau ėda kitus pasiekiamus lapus. Vikšrai nuolat maitinasi ir auga, ruošdamiesi kitam vystymosi etapui – lėliukės stadijai.

Prieš virsdamas lėliuke vikšras pats nusipina šilkinį kokoną. Būtent vikšro stadijoje sukauptos maisto atsargos tampa itin svarbios vėlesniam suaugusio drugio gyvenimui.

Suaugęs Atlaso drugys neėda

Iš kokono išsiritęs Atlaso drugys maisto nebeieško. Jo burnos organai yra nepakankamai išsivystę, o straubliukas mažas ir neveikiantis. Todėl suaugėlis energiją gauna tik iš atsargų, sukauptų dar būdamas vikšru.

Šių atsargų paprastai pakanka maždaug savaitei – tiek laiko drugys gali išgyventi ir atlikti svarbiausią savo gyvenimo užduotį: susirasti porą bei daugintis. Trumpa gyvenimo trukmė yra viena ryškiausių šios rūšies savybių.

Patinai partnerės ieško sutemus

Patinai aktyviai ieško patelių po saulėlydžio. Partnerės jie neieško regėjimu: patinas seka patelės išskiriamų poravimosi feromonų, arba kvapiųjų cheminių signalų, pėdsaku.

Susitikę drugiai poruojasi, kartais net iki 24 valandų. Vėliau patelė lapo apatinėje pusėje padeda daugiau kaip 100 kiaušinėlių. Nuo suaugusio drugio išsiritimo iki poravimosi, kiaušinėlių dėjimo ir mirties dažnai praeina vos viena savaitė. Patinas taip pat nugaišta po poravimosi.

Iš kokonų gaunamas fagaro šilkas

Atlaso drugio vikšro kokonas sudarytas iš šviesiai rudų, tvirtų fagaro šilko gijų. Manoma, kad šilko pavadinimas kilo iš seno medžių genties, kuria gali maitintis Atlaso drugio vikšrai, pavadinimo. Ši gentis dabar vadinama Zanthoxylum.

Kokonai paprastai būna apie 5 cm ilgio. Komerciškai surinktas šilkas naudojamas rankinėms, lengviems paltams, marškiniams, šalikams ir kitiems dėvimiems gaminiams gaminti.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *