Boružės gyvenimo etapai apima visišką metamorfozę – nuo mažo kiaušinėlio iki sparnuoto vabalo. Nors dažniausiai boružę įsivaizduojame raudoną su juodais taškais, šie vabalai gali būti ir geltoni, oranžiniai, rožiniai ar juodi, o jų dėmės nebūtinai būna juodos.
1. Kiaušinėlis
Boružės gyvenimas prasideda nuo ovalių geltonų arba oranžinių kiaušinėlių. Patelės juos deda pavasarį ar vasarą, išsisklaidžiusios ieškoti tinkamos vietos, kur netrūktų grobio.
Kiaušinėliai dažniausiai paliekami apsaugotoje vietoje netoli amarų ar miltuotųjų skydamarių kolonijos – pavyzdžiui, ant augalo stiebo ar lapo. Per kiaušinėlių dėjimo laikotarpį viena boružė gali sudėti nuo 20 iki 1 000 kiaušinėlių. Paprastai vienoje dėtyje būna apie 10–50 kiaušinėlių.
Išsiritimo trukmė priklauso nuo aplinkos sąlygų, tačiau dažniausiai kiaušinėliai išsirita per kelias dienas arba ne vėliau kaip per savaitę. Iš jų pasirodo boružės lervos, o vienas pirmųjų jų veiksmų – suėsti savo kiaušinėlio apvalkalą.
2. Lerva – aktyviausia boružės gyvenimo etapų dalis
Boružės lerva visai nepanaši į suaugusį dėmėtą vabalą. Ji dažnai atrodo tarsi mažas tamsus driežiukas ar aligatoriukas: turi pailgą kūną, išaugėles ir dėmių. Dėl tokios išvaizdos nepatyrę sodininkai kartais klaidingai palaiko lervas augalams pavojingais kenkėjais.
Lervos stadija paprastai trunka tris ar keturias savaites. Tuo metu lervos intensyviai maitinasi, tačiau joms gresia ir kitų boružių lervų kanibalizmas. Kad netaptų grobiu, jos gali pasitraukti iš vietų, kur maitinasi kitos boružės.
Augdama lerva keturis kartus neriasi. Vystymosi tarpsniai tarp nėrimų vadinami instarais. Po paskutinio nėrimosi lerva pereina į lėliukės stadiją.
3. Lėliukė
Lėliukės stadija prasideda priešlėliukės tarpsniu. Subrendusi lerva pilveliu prisitvirtina prie paviršiaus, dažniausiai prie augalo lapo, ir nustoja judėti bei maitintis.
Prisisegusi lerva šiek tiek susisuka, o prie jos kūno dar gali būti likusių lervos odelės dalių. Ji tampa kompaktiškesnė ir palaipsniui ima mažiau priminti driežiuką, o labiau – būsimą boružę. Lėliukės spalva gali kisti, tamsėti arba ryškėti iki oranžinės.
Iš pirmo žvilgsnio lėliukė atrodo nejudri, tačiau jos viduje vyksta esminė kūno transformacija. Šis tarpsnis dažniausiai trunka apie savaitę ir baigiasi, kai suaugęs vabalas išlenda iš lėliukės odelės.
4. Suaugusi boružė
Naujai išsiritusi suaugusi boružė būna šviesesnės spalvos, o jos sparnai ir kūno dangalas dar minkšti. Per kelias dienas antsparniai įgauna galutinę, ryškesnę spalvą ir sukietėja. Sukietėjus išoriniam skeletui, boružė gali skraidyti.
Suaugusios boružės dažnai būna raudonos su juodomis dėmėmis, tačiau jų spalvų ir raštų įvairovė didelė. Vienos rūšys turi dvi dėmes, kitos – net 13, o juodų boružių dėmės gali būti raudonos.
Kartais paimta ant rankos boružė palieka gelsvo skysčio. Tai nėra šlapimas – vabzdys išskiria hemolimfą, savo kūno skystį, per kojų sąnarius. Ši išskyra atbaido galimus plėšrūnus ir yra gynybinė reakcija.
Suaugusios boružės maitinasi amarais, miltuotaisiais skydamariais, kitų vabzdžių kiaušinėliais ir žiedadulkėmis. Pasimaitinusios jos poruojasi, o patelės vėl deda kiaušinėlius – taip gyvenimo ciklas prasideda iš naujo.
Kulinarijos entuziastė, receptų kūrėja ir tinklaraščio autorė, kuri virtuvėje jaučiasi kaip namuose. Jos meilė maistui gimė dar vaikystėje, stebint močiutę ruošiant tradicinius lietuviškus patiekalus. Šiandien Gabija dalijasi ne tik autentiškais šeimos receptais, bet ir moderniais, sveikesniais jų variantais.
