Klasikinės itališkos picos receptas su mocarela ir pomidorų padažu

„Tik pica“ – šiuolaikiška frazė, kurią vis dažniau girdime užsisakant maistą ar ruošiant vakarienę namuose. Šis terminas atsirado iš noro valgyti nesudėtingai, mėgautis autentišku picos skoniu be papildomų padažų, užkandžių ar sudėtingų garnyrų. Tai lyg atsakymas į klausimą: „Ko norėsite prie picos – salotų, padažo, bulvyčių?“ „Tik pica“ reiškia, kad renkamės jau patį pagrindinį patiekalą, norime pasimėgauti tikru klasikiniu skoniu, nesiblaškant tarp papildomų skonių ar priedų. Tokia pica tampa vakarienės ar draugų susibūrimo žvaigžde, jai nereikia jokių priedų ar papildomų užkandžių – tai visavertis, kvapnus, traškus patiekalas, kurį rūpestingai iškepame namuose. Toliau pakviesiu pasigaminti universalią, autentišką „tik picą“ – itališko stiliaus pagrindą su klasikiniu padažu ir šiek tiek sūrio. Jokių padažų ant šono, jokių salotų – tik pica!

Ingredientai

• 350 g kvietinių miltų (geriau stiprių, picos miltų tipo “00”)
• 220 ml šilto vandens
• 1 arbatinis šaukštelis sausų mielių
• 1 arbatinis šaukštelis cukraus
• 1 arbatinis šaukštelis druskos
• 2 valgomieji šaukštai alyvuogių aliejaus
• 200 g pomidorų tyrės “passata” (arba mėgstamo pomidorų padažo)
• 2–3 skiltelės česnako (nebūtina, bet labai rekomenduojama)
• 1 arbatinis šaukštelis džiovinto raudonėlio
• 200 g mocarelos (galima naudoti ir kitą mėgstamą sūrį, pvz., fermentinį ar čederį)
• Keli baziliko lapeliai (papuošimui, galima ir be jų)

Gaminimo eiga

1. Mielių paruošimas: į mažą indelį įpilkite šiltą vandenį (nekarštą), bertkite cukrų ir mieles. Išmaišykite, palikite 5–10 minučių, kad mielės suputotų. Tai padės tešlai gerai pakilti ir suteiks picos pagrindui lengvumo.
2. Tešlos maišymas: didesniame dubenyje sumaišykite miltus su druska. Supilkite mielių mišinį, įpilkite alyvuogių aliejaus. Maišykite šaukštu, kol masė pradės kibti į gumulėlį.
3. Minkymas: perkelkite tešlą ant lengvai miltuoto paviršiaus ir minkykite maždaug 8–10 minučių, kol taps elastinga, minkšta, nelips prie rankų. Jei trūksta drėgmės, galite įlašinti šlakelį vandens. Jei per drėgna – šiek tiek miltų.
4. Kėlimas: įdėkite tešlą atgal į dubenį, uždenkite švaria šluoste ar maistine plėvele, palikite šiltoje vietoje 1–2 valandoms, kad padvigubėtų.
5. Padažo ruošimas: kol tešla kyla, mažame puode įkaitinkite šaukštą alyvuogių aliejaus, trumpai apkepkite susmulkintą česnaką (kol švelniai pagels), supilkite pomidorų tyrę, suberkite raudonėlį ir žiupsnelį druskos. Virkite ant mažos ugnies apie 10–15 minučių, kol padažas sutirštės ir taps aromatingas. Atvėsinkite.
6. Tešlos formavimas: pakilus tešlai, išimkite ją ant stalo, paminkykite dar kelias sekundes. Iš šios porcijos galite daryti vieną didelę arba dvi vidutines picas. Suformuokite norimą picos formą (ploną, apvalią), kraštelius palikite šiek tiek aukštesnius.
7. Picos ruošimas kepimui: padenkite pagrindą pomidorų padažu, tolygiai paskirstykite, palikdami 1 cm krašteliui. Užberkite tarkuotos arba plonais griežinėliais supjaustytos mocarelos. Jei mėgstate labai ryškų sūrio skonį, galite sumaišyti kelių sūrių mišinį, bet „tik pica“ labiausiai atsiskleidžia būtent su mocarela.
8. Kepimas: orkaitę įkaitinkite iki aukščiausios temperatūros (250–270°C, jei turite picos akmenį, panaudokite jį). Picą kepkite, kol gražiai apskrus krašteliai, o sūris ištirps ir švelniai paruduos (7–12 minučių, priklausomai nuo storio ir orkaitės galios).
9. Papuošimas: ištraukę picą, jei norite – papuoškite šviežiu baziliku. Palikite kelias minutes pravėsti, tada supjaustykite.

Naudingi patarimai

Namų sąlygomis iškepta pica gali būti ne mažiau gardi nei restorane, tereikia laikytis kelių svarbiausių principų:

• Naudokite kuo stipresnius, picos tešlai skirtus miltus – jie tešlą padaro elastingą, o kepama ji puikiai iškyla.
• Vanduo tešloje turi būti šiltas, tačiau ne karštas (30–40°C), kad mielės „neužgestų“.
• Leiskite tešlai gerai iškilti – taip išgaunamas lengvumas ir traškumas.
• Kuo įkaitresnė orkaitė, tuo geriau – išsiskirs tikras itališkas traškumas. Jei turite kepimo akmenį ar storą metalinę skardą, ją įkaitinkite iš anksto ir ant jos dėkite picą.
• Padažui naudokite kokybišką, gerai sutirštintą pomidorų tyrę be perteklinio vandens – tada pagrindas neliks šlapias.
• Laikykitės nuosaikumo – „tik pica“ yra apie pagrindinių, kokybiškų ingredientų skonį, o ne išraiškingą gausą užpilų.

Tikrai rekomenduoju griežtai nemaišyti picos su jokiomis šoninėmis užkandomis ar padažais – taip labiausiai pajusite tikrąjį picos autentiškumą.

Variacijos ir patiekimo idėjos

Nors „tik pica“ dažniausiai asocijuojama su absoliučiu klasikiniu variantu – pomidorų padažu ir mocarela, tačiau ši pagrindinė idėja netrukdo kiek eksperimentuoti, jei norisi nedidelių pokyčių:

• Kepkite su daržovėmis. Norite įvairovės, bet norite likti prie „tik pica“ idėjos? Įberkite ant viršaus raudonos paprikos, pomidorų skiltelių, cukinijos griežinėlių ar alyvuogių. Svarbiausia – nedaug ir smulkiai.
• Išbandykite kelis sūrius. Jei neturite mocarelos arba norite įdomesnio skonio, naudokite fermentinį sūrį ar net gorgonzolą (pats populiariausias – mocarela ir parmezano mišinys).
• Baziliko ar rukolos lapeliai. Patiekiant pabarstykite šviežiais baziliko ar rukolos lapeliais – atgaivins skonį, suteiks aromato.
• Traški pica ar klasikinei minkšta? Jei mėgstate traškią: iškočiokite plonai, kepkite labai karštoje orkaitėje ant kepimo akmens. Norite minkštesnio pado – palikite tešlą kiek storesnę, kepkite šiek tiek trumpiau.

Klasikinis picos patiekimas Italijoje – su gera kompanija ir be jokių papildomų garnyrų. Supjaustykite picą į keliolika trikampių, sudėkite ant didelės medinės lentos – kiekvienas atsipjaus tiek, kiek norės. Kalbantis, juokiantis ir dalinantis grynuoju picos skoniu suprasite, ką reiškia „tik pica“ – tai ne tik paprastumas, tai tikras skonio malonumas ir džiaugsmas!

Gabija Mickevičienė

Kulinarijos entuziastė, receptų kūrėja ir tinklaraščio autorė, kuri virtuvėje jaučiasi kaip namuose. Jos meilė maistui gimė dar vaikystėje, stebint močiutę ruošiant tradicinius lietuviškus patiekalus. Šiandien Gabija dalijasi ne tik autentiškais šeimos receptais, bet ir moderniais, sveikesniais jų variantais.