Didžiojo baltojo ryklio buveinė

Didžiojo baltojo ryklio buveinė

Didysis baltasis ryklys gyvena palyginti šiltuose, bet ne tropiniuose vandenyse. Tropikai jam tinka prasčiau, nes tokia temperatūra gali per daug įkaitinti jo kūną. Šie rykliai paplitę įvairiose vietose, nuo pakrančių iki tolesnių jūros plotų.

Juos galima pamatyti tiek prie pat paviršiaus, tiek netoli dugno. Didžiausias užfiksuotas gylis siekia apie 250 metrų. Vis dėlto dažniausiai jie nesilaiko nei viename, nei kitame kraštutinume, o juda tarpinėse zonose.

Kur didysis baltasis ryklys renkasi gyventi

Viena svarbiausių sąlygų, lemiančių jo buveinę, yra gausus grobis. Dažnai šie rykliai telkiasi ten, kur būna ruoniai ir kiti panašūs jūrų žinduoliai. Prie Kalifornijos krantų jie neretai pastebimi netoli drambliaruonių, o Pietų Afrikoje dažniau suka apie kailinius ruonius.

Viena vieta, kur didžiojo baltojo ryklio beveik nepamatysite, yra akvariumas. Tiesą sakant, išlaikyti jį nelaisvėje yra labai sunku. Net jei priežiūra būtų kruopšti, o sąlygos pritaikytos itin atidžiai, šie rykliai vis tiek dažniausiai neišgyvena ilgai.

Viename akvariume jaunas didysis baltasis ryklys išgyveno 198 dienas. Tai buvo gerokai daugiau nei ankstesnis rekordas, kuris siekė tik 16 dienų. Tačiau iki šiol nėra aišku, kokio maisto, vandens ir baseino tipo jam reikėtų, kad jis išsilaikytų ilgiau. Ir tai dar neskaičiuojant streso, kurį sukelia sugavimas bei pervežimas.

Kai kuriais atvejais ryklys tiesiog nesitaiko prie uždaros erdvės. Vienas Australijoje laikytas didysis baltasis ėmė daužyti galvą į baseino sienas, todėl jį teko paleisti. Tokie pavyzdžiai rodo, kad nelaisvė šiai rūšiai beveik netinka.

Kodėl žmonės nori jį pamatyti iš arti

Dalis biologų norėtų laikyti didįjį baltąjį ryk­lį nelaisvėje vien tam, kad galėtų daugiau apie jį sužinoti. Žmonėms jis kelia smalsumą ir baimę vienu metu. Šis plėšrūnas seniai traukia dėmesį, nes apie jį sklinda daugybė istorijų ir legendų.

Dėl to išpopuliarėjo nardymas narve. Daugeliui atrodo, kad jei rykliai neateina pas žmones, tuomet reikia patiems vykti pas juos. Tokia patirtis vilioja adrenalino ieškotojus, kurie už galimybę pamatyti ryklį moka didelius pinigus.

Rizikos ir ginčai

Šią veiklą lydėjo ir nerimas dėl poveikio aplinkai. Kad pritrauktų ryklius, kai kurios įmonės naudojo jaukes su gyvūnų krauju. Mokslininkai baiminosi, kad toks būdas gali pakeisti ryklio maitinimosi įpročius ir ilgainiui sukelti pavojų žmonėms.

Vėliau atsirado taisyklės, ribojančios jauko kiekį ir jo rūšį. Iki šiol su šia veikla nesusiję mirties atvejai neužfiksuoti. Vis dėlto pasitaikė situacijų, kai rykliai įkišo galvas tarp narvo strypų. Tai galėtų pažeisti patį narvą ir kelti pavojų visiems aplink.

Kaip mokslininkai seka jų keliones

Naudojant pažangesnius žymėjimo būdus, dabar galima daug tiksliau stebėti šių ryklių judėjimą. Tai atskleidžia, kad jie įveikia įspūdingus atstumus. Vienas stebėtas didysis baltasis 2004 metais nuplaukė iš Pietų Afrikos į Vakarų Australiją ir atgal per devynis mėnesius.

Vien kryptimi tai sudarė apie 10 944 kilometrus. Toks žygis laikomas vienu greičiausių ilgų nuotolių įveikimų tarp žuvų. Mokslininkai vis dar aiškinasi, kodėl ji ryžosi tokiam keliui.

Maisto jai Pietų Afrikoje netrūko, o poruotis ji dar nebuvo subrendusi. Dauguma migruojančių gyvūnų orientuojasi pagal vandenyno dugną. Tačiau šis ryklys daugiausia plaukė netoli paviršiaus, galbūt naudodamasis mėnuliu arba saule.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *