Bangininis ryklys: dydis, mityba, buveinė ir elgsena

Bangininis ryklys: dydis, mityba, buveinė ir elgsena

Bangininis ryklys yra didžiausia pasaulio žuvis ir vienas įspūdingiausių šiltųjų vandenynų gyventojų. Nors jo dydis gali kelti pagarbą, šis milžinas minta daugiausia labai smulkiais organizmais ir žmonėms paprastai nepavojingas.

Bangininio ryklio dydis ir vieta tarp kitų ryklių

Ryklių dydis labai skiriasi: mažiausi, pavyzdžiui, nykštukinis žibintinis ryklys, vidutiniškai tesiekia apie 13 centimetrų. Dygliuotasis šuo ryklys užauga maždaug iki 1,2 metro, angelas ryklys – iki 1,5 metro, o baltapelekis rifinis ryklys – iki 2,1 metro. Daugumos įprastai sutinkamų ryklių, tokių kaip citrininiai rykliai, kūjagalviai, slaugos rykliai ir mako rykliai, ilgis svyruoja nuo 3 iki 6 metrų.

Tigriniai rykliai, didieji kūjagalviai ir baltieji rykliai gali užaugti ilgesni nei 6 metrai, tačiau net didysis baltasis ryklys neprilygsta bangininiam rykliui. Manoma, kad didžiausi bangininiai rykliai gali viršyti 18 metrų ilgį. Vis dėlto dažniausiai jų ilgis siekia apie 6–7,6 metro, o 12–18 metrų individų stebėjimai nėra reti.

Bangininis ryklys ne tik yra didžiausias ryklys, bet ir didžiausia visų vandenynuose gyvenančių žuvų rūšis. Mokslinį pavadinimą Rhincodon typus 1828 metais suteikė ichtiologas Andrew Smithas.

Kur gyvena bangininiai rykliai?

Bangininiai rykliai gyvena šiltuose pasaulio vandenynų vandenyse, tačiau Viduržemio jūroje jų nėra. Atlanto vandenyne jų paplitimo arealas driekiasi nuo Jungtinių Valstijų šiaurės rytinės pakrantės iki centrinės Brazilijos, taip pat nuo Senegalo Afrikoje iki Gvinėjos įlankos prie Kamerūno.

Ši rūšis aptinkama visame Indijos vandenyne. Ramiajame vandenyne bangininiai rykliai sutinkami teritorijoje nuo Japonijos iki Australijos ir nuo Kalifornijos iki Čilės. Tyrėjai mano, kad įvairiu metų laiku šie rykliai migruoja, nors tvirtų tai patvirtinančių įrodymų ilgą laiką trūko.

Paprastai bangininiai rykliai plaukioja po vieną, tačiau gausaus maisto vietose gali susiburti į grupes.

Kaip atpažinti bangininį ryklį?

Vien dydžio dažniausiai pakanka šiai žuviai atpažinti, tačiau ji turi ir kitų išskirtinių požymių. Jos galva plati ir suplota, o burna, kitaip nei daugumos ryklių, yra beveik pačiame snukio priekyje, ne apatinėje jo dalyje.

Burnoje yra keli šimtai eilių mažų, kabliuko formos dantų. Jie savo išvaizda primena šiurkštų medžio apdirbimo įrankį, tačiau maistui kramtyti bangininis ryklys jų paprastai nenaudoja.

Ryklio nugara yra melsvai pilka arba rusva, išmarginta tūkstančiais kreminės spalvos dėmių ir juostelių. Manoma, kad šis raštas yra individualus, panašiai kaip žmogaus pirštų atspaudai. Tiksli dėmių paskirtis nėra aiški. Kai kurioms dugne gyvenančioms rūšims raštai padeda maskuotis nuo plėšrūnų, tačiau bangininis ryklys nėra dugno gyventojas ir didelių plėšrūnų jam baimintis beveik nereikia.

Viena teorija sieja šį raštą su giminingais kiliminiais rykliais, kuriems panašios dėmės gali suteikti apsaugą. Kita prielaida – kad dėmės padeda prie vandens paviršiaus plaukiojančiai žuviai apsisaugoti nuo žalingos ultravioletinės saulės spinduliuotės.

Kiek gyvena ir kaip dauginasi bangininiai rykliai?

Apie šių milžiniškų žuvų gyvenimo trukmę žinoma nedaug. Rykliai apskritai laikomi ilgaamžėmis žuvimis, o bangininio ryklio dydis leidžia manyti, kad jis gali gyventi iki 100 metų.

Iki 1995 metų mokslininkai mažai žinojo ir apie šios rūšies dauginimąsi. Buvo manoma, kad bangininiai rykliai deda kiaušinius ant jūros dugno. Tačiau 1995 metais stebėta didelė patelė, kurios viduje rasta 300 jauniklių. Jų ilgis svyravo nuo 42 iki 63 centimetrų.

Toks radinys parodė, kad jaunikliai vystosi kiaušiniuose motinos kūne ir gimsta gyvi. Toks dauginimosi būdas vadinamas kiaušingumu su gyvavedyste.

Kuo maitinasi didžiausia pasaulio žuvis?

Dideli bangininiai rykliai, tyrėjų vertinimu, gali sverti iki 54,4 tonos. Tačiau jų racioną sudaro ne stambios žuvys, o daugiausia planktonas – smulkūs augaliniai ir gyvūniniai organizmai, dreifuojantys vandenyje.

Kartais bangininiai rykliai lesa smulkius vėžiagyvius, kalmarus ir didesnius augalinius organizmus, bet svarbiausia jų mitybos dalis lieka vieni mažiausių vandenyno gyventojų.

Vandens filtravimas

Kad gautų pakankamai planktono, bangininis ryklys naudoja veiksmingą filtravimo būdą. Dauguma vandenį filtruojančių gyvūnų plaukia lėtai, judindami galvą, kad planktonas patektų į burną su vandens srove. Bangininis ryklys veikia labiau kaip siurblys – aktyviai įtraukia vandenį į burną.

Prisipildžius burnai planktono turtingo vandens, ryklys ją užveria ir išstumia vandenį pro dideles žiaunas. Jos veikia kaip sietas: vanduo praeina, o kieti organizmai, mažesni nei maždaug 2 centimetrų skersmens, lieka viduje. Manoma, kad didesnėms dalelėms įstrigus žiaunose bangininis ryklys gali kosėti ir taip išvalyti filtrus.

Akys yra gana toli galvos šonuose, todėl ieškodamas maitinimosi vietų šis ryklys tikriausiai mažiau pasikliauja regėjimu. Manoma, kad jis naudoja uoslę ir taip aptinka daugiausia baltymų turintį vandenį. Šnervės yra patogiai išsidėsčiusios prie plačios burnos viršaus. Bangininiai rykliai dažnai maitinasi vakarais netoli vandens paviršiaus, kur gausu krilių ir krevečių.

Plaukiojimas su bangininiais rykliais ir turizmas

Nepaisant dydžio, bangininiai rykliai laikomi nekenksmingais žmonėms. Dėl to nardymas su akvalangu ar plaukiojimas su vamzdeliu šalia šių žuvų tapo populiaria ekoturizmo ir nuotykių kelionių veikla.

Viena žinomų vietų stebėti bangininius ryklius yra Ningaloo rifas prie vakarinės Australijos pakrantės. Kita – Donsolas Filipinuose, nedidelis žvejų miestelis, esantis maždaug 604 kilometrus nuo Manilos.

Nuo sausio iki birželio bangininiai rykliai į Donsolo apylinkes atplaukia maitintis planktono gausiuose vandenyse. Turistai čia pradėjo plaukioti su rykliais 1997 metais. 1998 metais per bangininių ryklių sezoną miestelį aplankė apie 900 turistų, o 2005 metais jų skaičius viršijo 7 500.

Spartus lankytojų augimas mažame miestelyje sukėlė infrastruktūros sunkumų. Į valčių išplaukimo vietą vedantis tiltas gali praleisti tik po vieną automobilį, o keli nedideli pakrantės svečių namai negali sutalpinti visų atvykstančiųjų.

Siekdama kontroliuoti augantį turizmą, vietos valdžia sumažino vienu metu vandenyje galinčių būti valčių skaičių nuo 50 iki 25. Turizmo plėtra taip pat sukūrė apie 1 000 sezoninių darbo vietų ir paskatino svarstymus apie didesnį viešbutį, betoninį kelią iki išplaukimo vietos bei nedidelį oro uostą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *