Tigriniai rykliai yra vieni geriausiai atpažįstamų ir pavojingiausių vandenynų plėšrūnų. Jų vardas siejamas ne tik su išvaizda, bet ir su reputacija: šie rykliai garsėja plačiu racionu bei gebėjimu praryti itin neįprastus daiktus.
Tigriniai rykliai: pavadinimas ir rūšis
Tigrinis ryklys, lotyniškai Galeocerdo cuvier, biologų buvo aprašytas 1822 metais. Jo pavadinimas kilo dėl tamsių dėmių ir juostų, ryškiausiai matomų jaunų individų kūne. Šis raštas primena tigro kailį, nors rykliui augant jis gali tapti mažiau pastebimas.
Rūšis dažnai minima kaip antra pagal žmonėms keliamą pavojų po didžiojo baltojo ryklio. Tigriniai rykliai priklauso pilkųjų ryklių šeimai Carcharhinidae, dar vadinamai requiem ryklių šeima. Šis pavadinimas siejamas su prancūzišku žodžiu requin, reiškiančiu ryklį, ir galbūt su gedulinėmis mišiomis, kurios esą buvo rengiamos po susidūrimų su pavojingiausiais šios šeimos atstovais.
Kodėl tigriniai rykliai vadinami jūrų šiukšliadėžėmis?
Greta grėsmingo vardo tigrinis ryklys turi ir kur kas mažiau garbingą pravardę – „jūrų šiukšliadėžė“. Ji atsirado dėl itin plataus šių plėšrūnų raciono. Pagrindinę jų mitybos dalį sudaro jūrų vėžliai ir ruoniai, tačiau jų skrandžiuose aptikta daugybė su natūraliu grobiu nesusijusių objektų.
Tigriniai rykliai gali praryti beveik viską, ką randa vandenyje. Jų skrandžiuose buvo aptikta guminių padangų, alaus butelių, vinių, vairuotojo pažymėjimų, sprogmenų ir drabužių. Taip pat rasta krokodilo galva, kačių, kiaulių bei vištidė su visais joje buvusiais gyventojais.
Australijoje vieno tigrinio ryklio skrandyje aptikta nepažeista arklio galva. Tokie radiniai rodo ne vien šių gyvūnų ėdrumą, bet ir tai, kad jie gali reaguoti į įvairius vandenyje pasitaikančius objektus kaip į galimą maistą.
Nepainiokite su smėliniais tigriniais rykliais
Tigrinis ryklys Galeocerdo cuvier nėra tas pats gyvūnas kaip panašiai pavadintas smėlinis tigrinis ryklys. Nors abiejų rūšių pavadinimuose vartojamas žodis „tigrinis“, tai skirtingi rykliai. Tigrinis ryklys išsiskiria jaunikliams būdingu dryžuotu ir dėmėtu kūno raštu, plačiu racionu bei ypač pavojingo plėšrūno reputacija.
Kulinarijos entuziastė, receptų kūrėja ir tinklaraščio autorė, kuri virtuvėje jaučiasi kaip namuose. Jos meilė maistui gimė dar vaikystėje, stebint močiutę ruošiant tradicinius lietuviškus patiekalus. Šiandien Gabija dalijasi ne tik autentiškais šeimos receptais, bet ir moderniais, sveikesniais jų variantais.
