Kulkos skruzdėlės įgėlimas laikomas vienu skausmingiausių vabzdžių įgėlimų pasaulyje. Nors jo sukeltas skausmas gali būti itin stiprus ir tęstis ilgai, patvirtintų mirties nuo šių skruzdėlių įgėlimų atvejų nėra.
Kodėl kulkos skruzdėlės įgėlimas toks skausmingas?
Entomologas Justinas Schmidtas, sudaręs Schmidto įgėlimų skausmo indeksą, kulkos skruzdėlės įgėlimą įvertino aukščiausiu – keturių balų – lygiu. Jo apibūdinimu, tai grynas, intensyvus ir akinantis skausmas, primenantis ėjimą žarijomis, kai į kulną įsmigusi 7,6 cm vinis.
Tik trys vabzdžiai šiame indekse yra gavę aukščiausią skausmo įvertinimą: tarantulų medžiotoja vapsva Pepsis grossa, karingoji vapsva Synoeca septentrionalis ir kulkos skruzdėlė Paraponera clavata.
Didelėms kolonijoms reikia stiprios gynybos
Kulkos skruzdėlės gyvena Centrinės ir Pietų Amerikos tropiniuose miškuose. Jos lizdus įrengia žemėje, o vienoje kolonijoje gali būti apie 3 000 individų. Skruzdėlyne susitelkę suaugėliai, lervos ir lėliukės yra maistingas grobis, todėl didelės kolonijos traukia plėšrūnus.
Pavojai kulkos skruzdėlių tyko ne vien lizde. Pavienės skruzdėlės daugiausia maisto ieško miško lajose, kur gali susidurti su plėšriais paukščiais, driežais, varlėmis, beždžionėmis, kitais vabzdžiais ir vorais.
Šios skruzdėlės yra stambios, aktyvios ir nėra maskuojamos aplinkoje, todėl medžiuose jas nesunku pastebėti. Kitaip nei daug vabzdžių, jos negali tiesiog nuskristi ar nušokti nuo užpuoliko. Joms lieka gintis arba kristi iš medžio, kartais iš kelių dešimčių metrų aukščio. Todėl itin skausmingas ir nuodingas įgėlimas yra veiksminga išlikimo priemonė.
Įgėlimas – ne pirmasis perspėjimas
Kulkos skruzdėlės paprastai nesiekia gelti, jei gali būti paliktos ramybėje. Prieš puldamos jos naudoja kelias įspėjamąsias gynybos priemones:
- Skleidžia striduliacijos garsą – ritmišką girgždesį ar cypimą, kurio struktūra primena barškuolės įspėjamąjį barškėjimą.
- Skleidžia kvapą, šiek tiek panašų į degintą česnaką, perspėjantį, kad jos nėra lengvas ar saugus grobis.
- Blizgančia juoda spalva vizualiai signalizuoja apie galimą pavojų užpuolikui.
Ar kulkos skruzdėlės įgėlimas pavojingas gyvybei?
Įgėlimo skausmas gali būti deginantis, tvinkčiojantis ir nenurimstantis iki 24 valandų. Kitais vertinimais, jis gali trukti nuo 12 iki 36 valandų. Vis dėlto vienas ar keli įgėlimai žmogui paprastai nelaikomi itin pavojingais gyvybei.
Socialiniai vabzdžiai gali ginti koloniją puldami būriu. Skaičiuojama, kad maždaug 245 įgėlimai galėtų būti mirtini sveikam 70 kg sveriančiam žmogui, jei šis toliau pultų koloniją nepaisydamas skausmingų perspėjimų. Tačiau mirties nuo kulkos skruzdėlių įgėlimų atvejų nėra žinoma.
Amazonės Brazilijos regione gyvenantys Satere-Mawe žmonės kai kuriuose vyriškumo ritualuose patiria po kelias dešimtis šių skruzdėlių įgėlimų, tačiau ir tokiais atvejais apie mirtis nepranešta.
Tai nereiškia, kad nuodai silpni. Nedideliam žinduoliui, pavyzdžiui, skruzdėles puolančiam graužikui ar vabzdžiaėdžiui gyvūnui, mirtiną poveikį galėtų sukelti vos keli įgėlimai.
Kuo šis įgėlimas skiriasi nuo kitų?
Esminis kulkos skruzdėlės įgėlimo bruožas yra ne vien skausmo stiprumas, bet ir jo trukmė. Tarantulų medžiotojos vapsvos įgėlimas būna labai skausmingas kelias minutes, o naminės bitės – maždaug 5–10 minučių. Kulkos skruzdėlės sukeltas stiprus skausmas gali tęstis daug ilgiau.
Didžiąją kulkos skruzdėlės nuodų dalį sudaro poneratoksinas – nedidelis peptidas, sudarytas iš 25 aminorūgščių. Šis neurotoksinas stuburinių, įskaitant žmogų, organizme aktyvina receptorius, susijusius su stipraus skausmo pojūčiu.
Skirtingai nei daugelis kitų vabzdžių skausmą sukeliančių baltymų ir peptidų, poneratoksinas ilgai išlieka prisijungęs prie skausmo receptorių ir jį sunku neutralizuoti. Dėl to skausmas gali taip užsitęsti. Poneratoksinas taip pat tirtas kaip galimas insekticidas.
Kulinarijos entuziastė, receptų kūrėja ir tinklaraščio autorė, kuri virtuvėje jaučiasi kaip namuose. Jos meilė maistui gimė dar vaikystėje, stebint močiutę ruošiant tradicinius lietuviškus patiekalus. Šiandien Gabija dalijasi ne tik autentiškais šeimos receptais, bet ir moderniais, sveikesniais jų variantais.
