Tarybinis baltas padažas – tai klasikinis padažas, kuris daugelį metų karaliavo tiek mokyklose, tiek valgyklose Sovietų Sąjungoje, o iki šiol išliko nostalgišku prisiminimu daugeliui lietuvių. Šis baltas padažas buvo tiekiamas prie įvairiausių patiekalų – mėsos, bulvių, ryžių ar makaronų. Jo skonį sunku su kuo nors supainioti: švelnus, truputį rūgštus, pieniškas aromatas su subtiliu sviesto ir miltų natų poskoniu. Nepaisant paprastų ingredientų, tarybinis baltas padažas maloniai glosto gomurį net ir šiandien, kai norisi prisiminti vaikystę ar pasigaminti kažką sotaus bei gardaus per trumpą laiką.
Ingredientai
- 40 g sviesto
- 2 šaukštai (apie 25 g) kvietinių miltų
- 400 ml pieno (geriau 2,5% riebumo arba neriebaus)
- 50 ml vandens (jei pageidaujate skystesnio padažo)
- 1/4 arbatinio šaukštelio druskos
- Žiupsnelis maltų baltųjų pipirų (nebūtina, tik norint švelnesnio pikantiškumo)
Gaminimo eiga
- Sviestą sudėkite į nedidelį puodą ir ant vidutinės ugnies lėtai kaitinkite, kol jis pilnai ištirps, bet nesudegs. Nuolat maišykite, kad nepradėtų ruduoti.
- Į ištirpusį sviestą po truputį suberkite kvietinius miltus. Maišykite mentele arba šluotele 2–3 minutes, kol mišinys taps vientisas, šiek tiek gelsvas, bet neturėtų stipriai parusti. Taip suformuojamas klasikinis roux (bešamelio pagrindas), kuris vėliau sutirštins padažą.
- Lėtai ir nuolat maišydami į puodą pilkite šaltą pieną (galima rankiniu plaktuvu), kad nesusidarytų gumulėlių. Kai supiltas pienas, pilkite ir vandenį, jei norite kiek skystesnio padažo varianto (šis žingsnis neprivalomas).
- Gautą masę toliau kaitinkite ant vidutinės ugnies, nuolat maišydami. Svarbiausia, kad padažas nepradėtų liumpuoti ar svilti prie dugno. Kiek užvirs, padažas pradės tirštėti – tai užtruks apie 4–6 minutes.
- Kai padažas pasiekia norimą tirštumą (jis turi būti vientisas, be gumulėlių, švelniais pieno atspalviais), pagardinkite jį druska, pagal norą – baltųjų pipirų žiupsneliu.
- Pilnai paruoštą padažą nuimkite nuo ugnies ir iš karto patiekite prie pasirinktų garnyrų ar mėsos patiekalų.
Naudingi patarimai
Kad padažas visuomet pavyktų tolygus ir be gumulėlių, svarbiausia – neskubėti pilti pieną, geriausia tai daryti nedidelėmis dalimis ir iškart gerai išmaišyti. Jeigu visgi susidarė gumuliukų, padažą galima išperliuoti per smulkų sietelį ar sutrinti rankiniu blenderiu. Sviestas turi išlikti šviesiai geltonas — jei pradės ruduoti, padaže atsiras kartumo. Jei norite sodresnio skonio, į padažą įmaišykite šaukštą grietinės arba šlakelį grietinėlės (2–3 šaukštus). Klasikinis variantas gaminamas tik su pienu, tačiau šios improvizacijos puikiai tinka prie šiuolaikinių skonių. Jeigu padažas akimirksniu tirštėja, galima papildomai įpilti pieno arba vandens. Gaminant didesnį kiekį, atitinkamai padidinkite visų ingredientų proporcijas.
Variacijos ir patiekimo idėjos
Nors tarybinis baltas padažas dažniausiai gaminamas itin paprastai, jo pagrindas leidžia improvizuoti. Norint gauti naujų atspalvių, galite pagardinti šiek tiek maltu muskatu, įmaišyti šviežių krapų ar petražolių pabaigoje. Tai suteiks padažui žavesio ir gaivumo (ypač patinka vasarą su virtomis bulvėmis). Pikantiškesnei versijai neblogai dera porą šaukštų smulkiai tarkuoto fermentinio sūrio – tuomet pasidaro tarybinei virtuvei nestandartinis, bet labai skanus sūrio baltas padažas, tiks prie makaronų arba apkepų.
Patiekti galima įvairiai: klasika lieka pilti jį ant virtų bulvių, keptų ar troškintų mėsos gabalėlių, ryžių, makaronų arba kotletų. Padažas puikiai dera ir prie kiaušinų patiekalų, žuvies, netgi lengvų valgyklinių daržovių apkepų. Skystesnis padažas atstos padažą prie saldžiųjų blynelių su mėsa ar bulvių plokštainio. Jei liko, laisvai panaudokite jį kaip padažo pagrindą keptuvėje gaminant naujus patiekalus – tiesiog sumaišykite su likusiomis daržovėmis, ryžiais ar makaronų likučiais. Šis baltas padažas yra universalus, todėl eksperimentuokite ir atraskite savo mėgstamiausią variantą!
Kulinarijos entuziastė, receptų kūrėja ir tinklaraščio autorė, kuri virtuvėje jaučiasi kaip namuose. Jos meilė maistui gimė dar vaikystėje, stebint močiutę ruošiant tradicinius lietuviškus patiekalus. Šiandien Gabija dalijasi ne tik autentiškais šeimos receptais, bet ir moderniais, sveikesniais jų variantais.
