Tarybiniai varškėčiai – neatsiejama Lietuvos ir kitų buvusios Sovietų Sąjungos šalių virtuvės dalis, vaikystės prisiminimus žadinanti klasika, kurią iki šiol mėgsta daugelis. Nesudėtingi, minkšti, švelniai saldūs varškėčiai – tai sotus ir gardus pusryčių, užkandžių ar net vakarienės pasirinkimas. Gaminant naudojama varškė, kiaušiniai, šiek tiek miltų ir cukrus. Šie paprasti ingredientai yra esminiai, kuriant autentišką tarybinių laikų skonį, kuris ne kartą lydėjo ir stalus darželiuose, ir močiutės virtuvėje. Išmokę šio tradicinio patiekalo gamybos, galėsite jį paruošti taip, kaip mėgo daugybė lietuvių šeimų – sočiai, paprastai ir šiltai.
Ingredientai
- 500 g riebios varškės (geriausia – sausesnės, ne pertrintos)
- 2 dideli kiaušiniai
- 3–4 šaukštai cukraus (pagal skonį)
- Žiupsnelis druskos
- 1 arbatinis šaukštelis vanilinio cukraus (nebūtina, bet pagerina kvapą)
- 4–6 šaukštai kvietinių miltų (plus dar miltų formavimui)
- Aliejaus arba sviesto kepimui
Gaminimo eiga
- Pradėkite nuo varškės – ją reikėtų patikrinti, ar nėra per daug skysta. Jeigu matosi daug skysčio, perteklį nuvarvinkite arba švelniai nuspauskite per marlę. Per skysta varškė apsunkins formavimą ir kepant gali skilti.
- Į dubenį sudėkite varškę, suberkite cukrų ir žiupsnelį druskos. Įmuškite kiaušinius ir, jei norite – vanilinį cukrų. Gerai išmaišykite, kol gausite vientisą masę. Nereikia plakimo iki putų – užtenka, kad ingredientai susijungtų.
- Berkite miltus. Kiekio reikės tiek, kad masė būtų minkšta, bet jau nepriliptu pernelyg prie rankų. Tai priklausys nuo varškės drėgnumo, tad pradėkite nuo 4 šaukštų ir pažiūrėkite, ar nereikia dar poros papildomų. Masė turi būti drėgna, bet formuojama rankomis.
- Paruoškite darbo paviršių – pabarstykite jį miltais, kad neprikibtų. Iš paimtos tešlos atgnebkite maždaug graikinio riešuto dydžio gabaliukus, suformuokite rutuliukus, po to juos šiek tiek suplokite – tarybiniai varškėčiai dažniausiai būna apie 1–1,5 cm storio, apvalūs arba kiek pailgi.
- Kiekvieną varškėtį lengvai pavoliokite miltuose – taip kepant jie gražiau apskrus, nesusigers riebalų ir neprikibs prie keptuvės.
- Įkaitinkite keptuvę, įpilkite aliejaus ar įdėkite gabalėlį sviesto (galite naudoti abiejų mišinį). Kepkite varškėčius ant vidutinės kaitros, kol viena pusė gražiai apskrus, tuomet atsargiai apverskite ir baikite kepti iki aukso spalvos. Dažniausiai užtenka po 2–3 minutes kiekvienoje pusėje.
- Iškeptus varškėčius kelkite ant popierinio rankšluosčio – taip pašalinsite perteklinius riebalus ir jie bus maloniai minkšti, bet ne riebūs.
Naudingi patarimai
Svarbiausias tarybinių varškėčių sėkmės paslaptis – tinkama varškė. Jei naudosite labai drėgną, iš pakuotėlių perkąstą varškę ar ją stipriai suplaksite, varškėčiai gali būti per minkšti ar tiesiog neišeisiantys – teks berti kur kas daugiau miltų, kas pablogins skonį. Geriausia rinktis grūdėtą, riebesnę, kiek sausoką varškę – ją, jei reikia, kelius kartus paminkyti šakute ar rankomis.
Miltų berkite tik tiek, kad iš tešlos būtų galima suformuoti kukulius – kuo mažiau miltų, tuo švelnesni bei minkštesni bus varškėčiai. Jei tešla limpa – truputį drėgninkite rankas ar tiesiog formavimo metu naudokite daugiau miltų paviršiui, bet neberkite jų į tešlą perteklinai.
Jeigu norite dar tirštesnės tešlos ir labai dailios formos – galite įdėti šaukštą manų kruopų. Jos susigers dalį drėgmės ir padarys masę standesnę.
Tarybiniai varškėčiai paprastai kepami storesni ir didesni nei įprasti desertiniai varškėčiai – jų vidus turi išlikti minkštas ir purus, tarsi „ne iki galo iškepęs“, tačiau saldus ir lengvai pjaustomas. Nesistenkite išgyventi tolygios „blyninės“ formos – naminis variantas skaniausias būna šiek tiek netolygus, „kaimiškas“.
Kepkite varškėčius vidutinėje kaitroje – per stipri liepsna sudegins išorę, o vidus liks neiškepęs. Negailėkite laiko, kantriai apsukite kiekvieną varškėtį, kad apsemtų ne tik viena, bet ir krašteliai – taip gausite vientisą, traškią plutelę.
Variacijos ir patiekimo idėjos
Nors pats tradicinis tarybinių laikų varškėčių receptas paprastas, kiekviena šeimininkė turi savo triukų ir mėgstamų papildymų. Norėdami pakeisti skonį, į tešlą galite įberti dž. obuolių ar kriaušių gabaliukų, razinų, net truputį tarkuoto citrinos žievelės – taip varškėčiai bus gaivesni ir aromatingesni. Kai kas vietoj dalies miltų naudoja manų kruopas ar įmaišo šlakelį grietinės – tuomet tešla tampa elastingesnė, o rūgštesnė varškė įgauna dar įdomesnį poskonį.
Tradicinis patiekimo būdas – su grietine. Ant iškeptų, dar šiltų varškėčių uždedama šaukštas riebios grietinės, kartais apibarstoma cinamonu arba šiek tiek papildomai cukraus. Puikiai tinka ir tirštas uogų džemas: spanguolių, vyšnių ar aviečių, arba šviežios uogos vasaros metu. Netikėtai geras duetas – varškėčiai su šiltu obuolių arba bruknių padažu.
Jei norisi sočiau, varškėčius galite patiekti su sviestu ir smulkiai kapotais krapais – tokiu atveju cukraus kiekį recepte sumažinkite, ir turėsite švelnų, šiek tiek sūresnį variantą.
Varškėčių „tarybinė“ versija ypatinga tuo, kad jie itin gardūs tiek karšti, tiek jau ataušę – galite juos neštis ir į darbą kaip sočią užkandą. Net ir pastovėję keliolika valandų, jie nepraranda savo purumo, ypač jei pašildysite porą minučių keptuvėje arba trumpai įdėsite į orkaite.
Ant kiekvieno varškėčio galite užberti smulkintų riešutų, linų ar sezamo sėklų – taip ne tik pagardinsite, bet ir kilstelėsite maistinę vertę. Mažesni, vaikiški varškėčiai itin patiks mažiems valgytojams – iš tešlos formuokite figūrėles ar raides, darykite mini-varškėčius.
Jei kepate didesnį kiekį, dalį jų galite užsišaldyti – žalius išklokite ant padėklo ar lentelės, pakiškite į šaldiklį valandai, tada sudėkite į maišelį. Prireikus užteks išimti ir dėti tiesiai į sviestą arba keptuvę – labai patogu, kai norisi greitų pusryčių be didelių pastangų.
Ar renkatės klasikinį variantą, ar kuriate savo naują mėgstamą receptą – tarybiniai varškėčiai išliks nostalgiška, gardžia ir visada šilta patiekalų klasika.
Kulinarijos entuziastė, receptų kūrėja ir tinklaraščio autorė, kuri virtuvėje jaučiasi kaip namuose. Jos meilė maistui gimė dar vaikystėje, stebint močiutę ruošiant tradicinius lietuviškus patiekalus. Šiandien Gabija dalijasi ne tik autentiškais šeimos receptais, bet ir moderniais, sveikesniais jų variantais.
