Varškės sūrio su želė receptas gaiviam lietuviškam desertui

Varškės sūris su želė – tai vienas populiariausių lietuviškų desertų, mėgstamas tiek vaikų, tiek suaugusiųjų. Šis patiekalas žavi savo švelniu skoniu, gaivumu bei žaisminga, akiai patrauklia išvaizda. Varškės sūrio su želė populiarumas – neatsitiktinis: nesudėtingas gaminimo procesas, lengvai randami ingredientai ir galimybė kurti įvairias skonių bei spalvų variacijas paverčia šį desertą universaliu pasirinkimu tiek šventėms, tiek kasdienai. Patiekalas mėgstamas ne tik dėl skonio, bet ir dėl to, kad tai puiki galimybė paįvairinti tradicinį varškės sūrį, suteikiant jam modernumo ir džiuginant šeimos narius ar svečius. Daugelis vaikystės nostalgiją jaučiančių smaližių prisimena tą jausmą, kai rankose laikai gabalėlį švelnaus varškės sūrio, užlieto spalvinga, kvapnia žele. Šiame straipsnyje apžvelgsime, ką reiškia varškės sūris su želė, kaip jį pasigaminti namuose, taip pat pasidalysime naudingais patarimais ir variacijomis.

Ingredientai

• 500 g šviežios varškės (9% riebumo arba pagal skonį)
• 200 ml grietinėlės (35% riebumo, galite naudoti ir 30%)
• 100 g cukraus (pagal skonį)
• 1 pakelis vanilinio cukraus (8–10 g)
• 12 g greitai tirpstančios želatinos (arba 15 g paprastos)
• 50 ml vandens (žėlė želatinai išbrinkinti)
• 1 pakelis mėgstamos žėlė (pvz., braškinės, vyšninės ar kitos, apie 90–100 g, + 400 ml vandens pagal instrukciją)
• Šviežių vaisių ar uogų (braškių, aviečių, mėlynių, vynuogių – pagal pageidavimą, nebūtina)

Gaminimo eiga

1. Iš pradžių pasiruoškite želatiną varškės masei. Supilkite želatiną į dubenėlį, užpilkite 50 ml šalto vandens, išmaišykite ir leiskite išbrinkti 10–15 minučių. Tada želatiną pakaitinkite ant silpnos ugnies arba vandens garų vonelėje, kol ištirps (neužvirinkite!).
2. Kol želatina brinksta, praeikite per varškės masės paruošimą. Varškę kruopščiai pertrinkite per sietelį arba sumalkite, kad būtų kuo glotnesnė – tuomet galutinis desertas bus švelnus ir minkštas.
3. Į varškę suberkite cukrų, vanilinį cukrų ir pilkite grietinėlę. Elektriniu plakikliu plakite iki purios, vientisos masės.
4. Į švelnią varškės masę, nuolat plakdami, supilkite atvėsusią, bet dar skystą ištirpintą želatiną. Viską gerai išmaišykite, kad želatina pasiskirstytų tolygiai.
5. Paruoštą varškės masę supilkite į pasirinktą formą – tai gali būti silikoninė, metalinė, stiklinė arba paprasta kekso forma. Jei norite, formos dugną galite papuošti šviežiomis uogomis ar vaisių gabalėliais.
6. Surenkite formą uždenkite ir dėkite į šaldytuvą bent 3 valandoms (arba kol visiškai sustings).
7. Žėlė paruoškite atskirame inde pagal pakuotės instrukciją, bet galite naudoti šiek tiek mažiau vandens (pvz., 400 ml vietoje rekomenduojamų 500 ml), kad žėlė būtų tvirtesnė ir lengviau laikytųsi ant sūrio masės. Atvėsinkite žėlė iki kambario temperatūros.
8. Kai varškės masė jau sustingusi, atsargiai užpilkite ant jos atvėsusią žėlė. Jei norite, tarp sluoksnių galite pridėti vaisių ar uogų.
9. Vėl dėkite formą į šaldytuvą (dar 2–3 valandoms ar per visą naktį), kol žėlė visiškai sustings. Tuomet varškės sūris su želė bus pasiruošęs patiekti!
10. Išimkite patiekalą iš formos: jei naudojote silikoninę ar metalinę formą, apverskite ją ir lengvai pakratykite. Jei reikia, formos kraštus apbraukite aštriu peiliu, panardinkite formą kelioms sekundėms į šiltą vandenį – taip lengviau išsiims.

Naudingi patarimai

Norint gauti ypatingai švelnią ir vientisą varškės masę, rekomenduojama naudoti trintuvą arba maisto procesorių – ypač jei naudojate grūdėtą, iš kaimo parvežtą varškę. Jei norisi lengvesnio, mažiau riebaus deserto, dalį grietinėlės galite pakeisti natūraliu jogurtu (tik atkreipkite dėmesį, jog desertas bus ne toks kreminis).

Želatina – svarbus ingredientas. Jos kiekis svarbus jaučių, norint išgauti tinkamą konsistenciją: jei norite standesnio deserto, didinkite želatinos kiekį (ypač jei naudojate daugiau skysčio). Išbrinkusi želatina turi būti visiškai ištirpinta ir šiek tiek pravėsusi, prieš jungiant su varškės mase, kad nesusidarytų gumuliukai.

Jei planuojate dėti vaisius ar uogas tarp masės ir žėlė sluoksnio, pasirinkite uogas be kauliukų ir vaisius, kurie neskystėja. Pvz., citrusai gali paskystinti žėlė. Prieš pjaustydami, leiskite desertui visiškai sustingti – tuomet bus lengviau išgauti gražius, tvarkingus gabalėlius.

Desertą rekomenduojama gaminti iš vakaro, kad tiek varškės, tiek žėlė sluoksniai būtų puikiai sustingę – taip pjaustymas ir ragavimas bus kur kas malonesni.

Variacijos ir patiekimo idėjos

Varškės sūris su želė – itin universali klasika. Galite lengvai keisti patiekalo skonį bei išvaizdą: naudokite skirtingas želė spalvas (pvz., sluoksniuokite kelias skirtingas žėlė, sudarydami spalvotus sluoksnius), eksperimentuokite su želė rūgštumu (pvz., džiuvesines braškes, citrusus ar net rūgščias vyšnias).

Šventėms itin tinka mini varškės sūriai su žele supilti į atskirus indelius arba silikonines keksiukų formas – taip gausite individualius desertus, kuriuos lengva patiekti ar net pasiimti į išvyką.

Vietoje klasikinės braškinės ar vyšninės žėlė galite naudoti natūralių vaisių tyrę (pvz., aviečių, mangų ar šilauogių), sumaišytą su želatina pagal tą patį kiekio principą. Taip desertas bus dar kvapnesnis, šviežesnis, be papildomo cukraus ar dirbtinių dažiklių.

Puiki idėja – vietoje paprasto cukraus į varškės masę dėti šiek tiek medaus ar klevų sirupo. Taip pat į varškę galite įmaišyti smulkintų sausainių, džiovintų vaisių ar riešutų, kad patiekalas įgytų naujų tekstūros atspalvių.

Patiekite varškės sūrį su žele kartu su puošniu vaisių padažu ar šviežiomis uogomis, apibarstykite žaliosios citrinos žievele ar žiupsneliu maltos cinamono. Taip desertas atrodys šventiškai net kasdien.

Svarbiausia – nebijoti eksperimentuoti ir pritaikyti receptą pagal savo šeimos ar svečių pomėgius. Varškės sūris su želė – puiki erdvė kūrybai, kurios rezultatas visuomet bus gaivus, malonus ir džiuginantis tiek akis, tiek skonio receptorius.

Gabija Mickevičienė

Kulinarijos entuziastė, receptų kūrėja ir tinklaraščio autorė, kuri virtuvėje jaučiasi kaip namuose. Jos meilė maistui gimė dar vaikystėje, stebint močiutę ruošiant tradicinius lietuviškus patiekalus. Šiandien Gabija dalijasi ne tik autentiškais šeimos receptais, bet ir moderniais, sveikesniais jų variantais.