Uzbekiškas plovas – tai vienas žymiausių ir svarbiausių Vidurio Azijos patiekalų, turintis turtingą istoriją ir šaknis Uzbekistano kulinarijoje. Tai nepaprastai aromatingas patiekalas, kuris ruošiamos iš ryžių, įvairių mėsos rūšių, daržovių ir prieskonių. Plovas dažnai laikomas šventiniu valgiu, kurį šeima ir draugai dalijasi ypatingomis progomis. Jo gaminimas – ritualas, atspindintis regiono svetingumą, papročius ir tradicijas. Plovo paruošimas, ypač uzbekiško stiliaus, reikalauja kantrybės, kruopštumo ir dėmesio detalėms. Nors receptas atrodo paprastas, kiekvienas gamybos žingsnis yra svarbus, kad gautumėte autentiško skonio ir tekstūros patiekalą. Šiame straipsnyje išsamiai apžvelgsime uzbekiško plovo reikšmę, autentišką receptą bei pateiksime praktinių gaminimo ir patiekimo patarimų, kad plovas puikiai pavyktų net pirmą kartą verdant namuose.
Ingredientai
- 500 g ėrienos arba jautienos (galima ir kiauliena arba vištiena, tačiau tradiciškai naudojama ėriena)
- 500 g ilgagrūdžių ryžių (idealu – parboiled arba specialūs plovo ryžiai, pvz., devzira)
- 2–3 dideli svogūnai
- 3–4 didelės morkos (idealiausia – morkos be branduolio, ryškiai oranžinės)
- 150–200 ml augalinio aliejaus (saulėgrąžų ar medvilnės)
- 1 česnako galvutė (nenulupus)
- 2 arbatiniai šaukšteliai druskos
- 1/2 arbatinio šaukštelio malto kumino (zira)
- 1/2 arbatinio šaukštelio maltų juodųjų pipirų
- 1/4 arbatinio šaukštelio maltų raudonųjų pipirų (nebūtina, jei norite aštresnio skonio)
- 1–2 lapeliai lauro (nebūtina, papildomas aromatas)
- Vanduo (apie 1–1,2 l, priklausomai nuo ryžių rūšies ir indų dydžio)
Gaminimo eiga
- Pasiruoškite ryžius – kelis kartus gerai išskalaukite šaltu vandeniu, kol vanduo bus skaidrus. Pamirkykite apie 30 minučių, tuomet vėl nupilkite vandenį.
- Mėsą nuplaukite, nusausinkite ir supjaustykite vidutinio dydžio gabalėliais. Svogūnus supjaustykite plonais pusžiedžiais, o morkas – ilgomis storokomis šiaudelėmis (ne tarkuokite!).
- Dideliame storadugniame puode, tradiciškai – kazane, įkaitinkite aliejų. Tinkamas aliejaus kaitumas – užmetus mažą mėsos gabaliuką jis smarkiai burbuliuoja.
- Sudėkite mėsą ir ant stiprios ugnies geroje temperatūroje apkepkite, kol ji įgaus ryškiai rudą plutelę iš visų pusių. Tai suteiks plovui ypatingą skonį.
- Pridėkite svogūnus ir kepkite maišydami, kol jie suminkštės ir pradės karamelizuotis (apie 8–10 minučių).
- Į puodą suberkite morkas ir kepkite dar apie 8–10 minučių, kol daržovės suminkštės, bet neprarastų formos.
- Užberkite prieskonius: druską, kumino, juodųjų ir, jei norite, raudonųjų pipirų. Gerai išmaišykite.
- Įpilkite tiek vandens, kad apsemtų daržoves ir mėsą maždaug per du pirštus. Užvirinkite, nulupkite paviršiuje susidariusias putas, sumažinkite ugnį ir troškinkite virš vidutinės ugnies apie 40 minučių – kol mėsa bus minkšta, o aromatas pasklis po visus namus.
- Po troškinimo tarp mėsos ir daržovių sluoksnių tolygiai paskleiskite pamirkytus ryžius. Ryžius nekaišykite, nemaišykite – jie turi būti tarsi „antklodė“ ant viršaus.
- Švelniai užpilkite karšto vandens tiek, kad jis vos apsemtų ryžių sluoksnį (apie 1–1,5 cm virš ryžių). Užberkite dar šiek tiek druskos (1 arbatinį šaukštelį).
- Į ryžių centrą įspauskite neišlukštentą, bet nupjautą viršutinę česnako galvutę. Jei norite, įspauskite ir lauro lapą.
- Virinkite ant stiprios ugnies be dangčio, kol beveik visas vanduo susigers arba išgaruos, o ryžių grūdai išsiskirs (apie 10–15 minučių). Stebėkite, kad neužsidegtų apačia.
- Kai skysčio beveik nebeliks, sumažinkite ugnį iki minimalaus, uždenkite puodą dangčiu arba stora lėkšte ir leiskite plovui garuotis apie 20–25 minutes. Tai užtikrins ryžių birumą ir tolygų išsitroškinimą.
- Nuimkite puodą nuo ugnies, leiskite plovui „pailsėti” dar 10 minučių uždengtą.
- Prieš patiekiant, šakute švelniai permaišykite ryžius su mėsos ir daržovių sluoksniu, traukite česnako galvutę. Tradiciškai plovas patiekiamas didelėje bendroje lėkštėje arba ant patiekimo padėklo.
Naudingi patarimai
Renkantis ryžius uzbekiškam plovui, svarbu naudoti birius ir glitimo neturinčius variantus (pvz., devzira, basmati ar parboiled), nes kitų rūšių ryžiai gali pervirti ar sušokti į košę. Mėsą rinkitės kuo kokybiškesnę, su dalimi riebaliuko – būtent kepant su kaulu ar šonine gaunamas ypatingas sultinys ir išraiškingas skonis. Aliejų geriau naudoti daugiau nei pamanytumėte: ryžiai turi būti pakankamai riebūs, tačiau visada perteklinį aliejų galima nukošti baigus gaminti. Jei norite išgauti autentišką skonį, neskubėkite ir leiskite kiekvienam etapui (mėsos, svogūnų, morkų apkepti) užimti pakankamai laiko – tuomet susiformuos sodrus aromatas. Kitas svarbus akcentas – neskubėkite po virimo maišyti plovo, geriausia visa masę išnarplioti ar išrikiuoti tiesiog prieš pat patiekiant, taip ryžiai liks birūs ir gražūs. Jei norite patikrinti ryžių baigtumą, šakute ištraukite kelis grūdus viršuje – jie turi būti minkšti viduje ir birūs iš išorės. Česnakas dedamas ne tik dėl kvapo, bet jį galima ir valgyti kartu su plovu – jis bus švelnus ir aromatingas.
Variacijos ir patiekimo idėjos
Uzbekiškas plovas turi daugybę skirtingų tradicinių variantų, priklausomai nuo regiono ir net šeimos tradicijų. Vietoj ėrienos galima naudoti jautieną, vištieną ar net avienos kepenis, svarbiausia – kad mėsa būtų sultinga. Kai kur Lietuvoje pamėgta gaminti ir vegetarišką plovo variantą – mėsa pakeičiama avinžirniais ar kitomis ankštinėmis daržovėmis, o kartais plovas praturtinamas džiovintomis slyvomis, razinomis ar abrikosais – taip suteikiant patiekalui įdomaus saldumo ir spalvos. Pavasariui ar vasarai itin tinka žaliasis plovas (su dilgėlėmis, špinatais ar svogūnų laiškais).
Tradicinis uzbekiškas plovas patiekiamas didelėje bendroje lėkštėje arba padėkle, kad šeima ar draugai jį ragautų kartu. Dažniausiai jis valgomas šaukštais arba net rankomis. Papuoškite šviežiomis žolelėmis: kalendra, krapais ar svogūnų laiškais. Prie plovo puikiai dera marinuotos daržovės, traškūs rauginti agurkėliai ar šviežiai pjaustytos daržovės (pomidorai, ridikėliai). Jei norite sukurti tikrą uzbekų šventę, šalia patiekite tradicinės žaliosios arbatos ar lengvų kefyro bei ajranų gėrimų. Plovas yra pakankamai sotus pagrindinis patiekalas, tad puikiai tinka tiek pietums, tiek vakarienei, o likutis (jei jo būna) kitą dieną – dar skanesnis!
Kulinarijos entuziastė, receptų kūrėja ir tinklaraščio autorė, kuri virtuvėje jaučiasi kaip namuose. Jos meilė maistui gimė dar vaikystėje, stebint močiutę ruošiant tradicinius lietuviškus patiekalus. Šiandien Gabija dalijasi ne tik autentiškais šeimos receptais, bet ir moderniais, sveikesniais jų variantais.
