Žemėje kadaise gyveno nemažai gyvūnų, kurie šiandien atrodytų tikra siaubo filmo medžiaga. Kai kurie jų buvo milžiniški, kiti turėjo neįtikėtinai stiprius žandikaulius ar žaibišką greitį. Nors dabar jų nebėra, jų įvaizdis vis dar kelia šiurpą.
Siaubą kėlę išnykę gyvūnai
Šie priešistoriniai padarai ne tik atrodė grėsmingai. Dauguma jų buvo pavojingi medžiotojai, galėję įveikti didelius grobius. Kai kurie iš jų būtų sunkiai sustabdomi net šiuolaikiniam žmogui.
Milžiniškasis trumpaveidis lokys
Vienas pavojingiausių išnykusių gyvūnų buvo milžiniškasis trumpaveidis lokys. Šis plėšrūnas gyveno Šiaurės ir Pietų Amerikoje. Jo svoris galėjo viršyti 680 kilogramų, o atsistojęs ant užpakalinių kojų siekdavo apie 3,7 metro.
Dėl didžiulio kūno ir galingų žandikaulių jis buvo labai pavojingas medžiotojas. Tokiam gyvūnui nesunku buvo įveikti stambų grobį ir varžytis su kitais viršūniniais plėšrūnais.
Manoma, kad šis lokys galėjo bėgti greičiau nei 64 kilometrus per valandą. Tai beveik toks pat greitis, kokį pasiekia greičiausi žirgai. Žmogui nuo tokio plėšrūno išsigelbėti būtų buvę labai sunku.
Siaubo paukščiai
Pietų Amerikoje gyvenę išnykę paukščiai dažnai vadinami siaubo paukščiais. Jie priklausė plėšriųjų, neskraidančių paukščių grupei ir laikomi vienais baisiausių kada nors gyvenusių sparnuočių.
Jų snapai buvo labai stiprūs, o dantys galėjo padaryti mirtinų sužalojimų. Tai buvo tikri plėšrūnai, medžioję kitus gyvūnus. Tikėtina, kad jie keldavo baimę ir pirmiesiems žmonėms, kurie galėjo su jais susidurti.
Įsivaizduoti beveik 3 metrų aukščio paukštį, skrodžiantį grobį milžinišku snapu, tikrai nėra malonu. Šie gyvūnai neskraidė, tačiau tai kompensavo stulbinamu greičiu. Jie galėjo bėgti iki 97 kilometrų per valandą.
Palyginimui, didžiausi šiandien gyvenantys paukščiai yra stručiai. Jie gali užaugti iki maždaug 2,7 metro ir bėgti apie 69 kilometrus per valandą.
Milžiniškoji gyvatė
Viena didžiausių kada nors egzistavusių gyvačių buvo Titanoboa. Šis priešistorinis roplys priklausė bojų šeimai ir gyveno Šiaurės bei Pietų Amerikoje kreidos laikotarpiu.
Ji galėjo siekti iki 13 metrų ilgio ir sverti daugiau nei toną. Net didžiausi kada nors rasti anakondų egzemplioriai neperžengė 9 metrų ribos. Vien galva ir snukis galėjo būti ilgesni nei 60 centimetrų.
Spėjama, kad šis gyvūnas gyveno vandenyje arba visai šalia jo. Ten jis galėjo pasalomis pulti kitus gyvūnus. Dėl milžiniško dydžio ir stipraus kąsnio ši gyvatė galėjo suspausti bei praryti stambų grobį.
Kardadančio katino giminaitis
Kardadančiai katinai, tarp jų ir garsusis Smilodon fatalis, buvo labai galingi plėšrūnai. Jie gyveno ankstyvajame miocene ir pliocene. Jų iltys siekė apie 30 centimetrų, o žandikauliai buvo itin stiprūs.
Šis išnykęs gyvūnas galėjo sverti iki 340 kilogramų. Jis grobį puldavo ne vijimu, o pasalomis. Pirmiausia jį sutverdavo priekinėmis letenomis, o tada aštriomis iltimis perpjaudavo gerklę arba pilvą.
Po puolimo gyvūnas dažnai palikdavo grobį kraujuoti. Tik tada, kai auka mirdavo, jis sugrįždavo maitintis.
Milžiniškasis ryklys
Kalbant apie pavojingiausius išnykusius gyvūnus, neįmanoma nepaminėti megalodono. Tai buvo milžiniškas ryklys, galėjęs užaugti iki 18 metrų ilgio. Jis buvo tikrai įspūdingas vandenynų plėšrūnas.
Šis priešistorinis ryklys plaukiojo tuose pačiuose vandenyse kaip ir dideli banginiai. Jo kandimo jėga buvo stipriausia iš visų žinomų jūrinių gyvūnų.
Randami jo dantų pėdsakai ant suakmenėjusių banginių kaulų. Tai leidžia manyti, kad jis maitinosi ir kašalotais, ir kitais senoviniais banginiais. Šis plėšrūnas nebuvo išrankus maistui.
Siaubingasis krokodilas
Deinosuchus taip pat užima vietą tarp baisiausių išnykusių gyvūnų. Šis krokodilas gyveno kreidos periode ir buvo didžiausias plėšrūnas Šiaurės Amerikoje.
Jo ilgis galėjo siekti 12 metrų, o svoris svyravo nuo maždaug 6,5 iki 7,5 tonos. Tai panašu į suaugusio tiranozauro svorį, nors šie du gyvūnai gyveno skirtingais laikotarpiais.
Dėl milžiniškos kandimo jėgos šis krokodilas galėjo sutraiškyti net didžiausių dinozaurų kaulus. Greičiausiai jis maitinosi ir senoviniais paukščiais, vėžliais, žuvimis bei kitais to meto gyvūnais.
Milžiniškasis tūkstantkojis
Karbono periodo laikais Žemėje šliaužiojo Arthropleura, stulbinamo dydžio tūkstantkojis. Jis turėjo nuo 32 iki 64 sąnarinių kojų ir atrodė išties grėsmingai.
Šis padaras yra didžiausias kada nors rastas sausumos bestuburis. Jo ilgis galėjo siekti 2,4 metro, o plotis beveik 60 centimetrų. Visą kūną dengė šarvuotos, sujungtos plokštelės. Jo svoris galėjo priartėti prie 50 kilogramų.
Nors tikėtina, kad jis daugiausia maitinosi augalais, o gal ir mažesniais bestuburiais, vien jo dydis kėlė įspūdį. Išvaizda taip pat buvo pakankamai bauginanti, kad jis patektų tarp šiurpiausių kada nors gyvenusių gyvūnų.
Šis straipsnis parengtas pasitelkus dirbtinio intelekto technologiją, o faktai buvo patikrinti ir tekstas suredaguotas.
Kulinarijos entuziastė, receptų kūrėja ir tinklaraščio autorė, kuri virtuvėje jaučiasi kaip namuose. Jos meilė maistui gimė dar vaikystėje, stebint močiutę ruošiant tradicinius lietuviškus patiekalus. Šiandien Gabija dalijasi ne tik autentiškais šeimos receptais, bet ir moderniais, sveikesniais jų variantais.
