Ar gyvatės kada nors turėjo kojas? Pasirodo, taip. Dabartinės gyvatės slenka be galūnių, tačiau jų protėviai buvo visai kitokie. Apie tai liudija ir fosilijos, ir genetiniai tyrimai.
Kaip gyvatės neteko kojų
Gyvatės kilo iš senovinių driežų. Manoma, kad jų kūnas be galūnių padėjo lengviau rausti žemę arba plaukti.
Ankstyvosios gyvatės, tikėtina, dar turėjo kojas. Tačiau keičiantis gyvenamajai aplinkai, jos tapo vis mažiau reikalingos. Kai kurios gyvatės lindėjo po žeme. Kitos judėjo tankioje augmenijoje. Tokiomis sąlygomis galūnės trukdė labiau nei padėjo.
Per milijonus metų kojos palaipsniui smulkėjo. Galiausiai jos visai išnyko. Taip susiformavo ilgas, siauras ir mums pažįstamas gyvatės kūnas.
Vandenyje gyvenančios rūšys taip pat prisitaikė savaip. Jų kūnas tapo aptakus ir glotnus, todėl judėjimas vandenyje tapo efektyvesnis.
Gyvatės sausumoje virto sumaniais plėšrūnais. Jos gali įlysti į ankštas vietas ir pasiekti grobį ten, kur kiti gyvūnai neprasmunka. Kai kurių rūšių kūne dar matyti mažos, nebeveikiančios galūnių liekanos.
Ką atskleidžia fosilijos
Vienas įdomiausių įrodymų yra senųjų gyvačių fosilijos. Prieš kelerius metus Pietų Amerikoje rastas fosilinis radinys parodė gyvatę su mažomis kojomis.
Ši keturkojė gyvatė gyveno maždaug prieš 120 milijonų metų. Ji turėjo išsivysčiusias priekines ir užpakalines galūnes. Šis radinys sustiprino nuomonę, kad senovės gyvatės iš tiesų galėjo vaikščioti keturiomis.
Laikui bėgant tos kojos darėsi vis mažesnės. Greičiausiai tai lėmė aplinkos pokyčiai arba medžioklės būdas. Vėliau galūnės tapo rudimentinės. Tai reiškia, kad jos liko tik kaip maži, nebefunkcionalūs likučiai.
Dar vienas svarbus radinys
Kita reikšminga fosilija rasta Patagonijoje. Ši gyvatės rūšis turėjo gerai išsivysčiusias užpakalines kojas ir gyveno maždaug prieš 90 milijonų metų.
Šis radinys rodo tą patį procesą. Gyvatės pamažu tolso nuo į driežus panašių protėvių ir netenka galūnių labai ilgai, per daugybę kartų.
Fosilijų įrašas leidžia pamatyti, kaip kojas turėję ropliai virto slenkančiais gyvūnais, kuriuos pažįstame šiandien.
Genetiniai įrodymai
Mokslininkai taip pat tyrė genus, kurie atsakingi už galūnių vystymąsi. Paaiškėjo, kad per labai ilgą laiką kai kurios mutacijos tarsi buvo išjungiamos. Dėl to gyvatės prarado gebėjimą formuoti kojas.
Vystymosi biologijos tyrimai padėjo suprasti, kaip genai veikė ankstyvoje gyvačių istorijoje. Bandant tam tikras gyvačių genų dalis įterpti į pelių embrionus, buvo paveikta galūnių raida. Toks poveikis smarkiai sutrumpino keturių kojų vystymąsi.
Šis atradimas leidžia manyti, kad gyvatės kadaise tikrai augino kojas. Vėliau genetiniai pokyčiai, greičiausiai kartu su natūralia atranka, palaipsniui išstūmė ir priekines, ir užpakalines galūnes.
Ar dabar egzistuoja gyvačių su kojomis?
Visiškai išsivysčiusių kojų dabartinės gyvatės neturi. Kai kurios rūšys vis dar saugo savo evoliucinės praeities ženklus. Pavyzdžiui, pitonai ir smaugliai turi mažus spygliukus prie uodegos. Tai nefunkcionalūs galūnių likučiai.
Tad gyvačių su tikromis, veikiančiomis kojomis šiandien nėra. Vis dėlto jų kelias nuo galūnes turinčių driežų iki kūno be kojų yra puikus prisitaikymo pavyzdys.
Kulinarijos entuziastė, receptų kūrėja ir tinklaraščio autorė, kuri virtuvėje jaučiasi kaip namuose. Jos meilė maistui gimė dar vaikystėje, stebint močiutę ruošiant tradicinius lietuviškus patiekalus. Šiandien Gabija dalijasi ne tik autentiškais šeimos receptais, bet ir moderniais, sveikesniais jų variantais.
