Plaukuotasis varlžiažuvė atrodo taip keistai, kad lengva apsigauti. Iš pirmo žvilgsnio jis primena dumblių kuokštą ar jūros šiukšlių gumulėlį. Tačiau tai medžioklės meistras, puikiai įsiliejantis į aplinką ir netikėtai pulantis grobį.
Kas yra plaukuotasis varlžiažuvė?
Plaukuotasis varlžiažuvė yra viena neįprasčiausių varlžiažuvių rūšies atstovių. Tai mėsėdis žuvis, gyvenantis šiltuose pasaulio vandenyse. Jį galima aptikti rytinėje Atlanto dalyje, taip pat koraliniuose rifuose prie daugelio tropinių šalių krantų.
Šios žuvies išvaizda labai įvairi. Ji gali būti geltona, ruda ar žalsva. Tokios spalvos padeda susilieti su jūros dumbliais, žolynais, koralais ar net jūros ežiais.
„Plaukuotas“ įspūdis atsiranda dėl odos ataugų. Jos primena plaukus ir leidžia žuviai atrodyti lyg vandenyje plūduriuojantis augalų ar šiukšlių gumulas. Dėl to ji beveik dingsta tarp rifų ir kitų povandeninių struktūrų.
Kaip ši žuvis medžioja
Plaukuotasis varlžiažuvė grobį gaudo tyliai ir labai greitai. Kaip ir kitos šios grupės žuvys, ji remiasi kantrybe bei žaibiška reakcija.
Jos nugaros stuburas yra pakitęs ir veikia tarsi meškerė. Ant jo galo esantis masalas juda lyg kirminas ir vilioja smalsias aukas. Toks medžioklės būdas primena ir kitų giliavandenių plėšrūnų taktiką.
Priartėjus mažai žuviai, vėžiagyviui ar kitam gyvūnui, varlžiažuvė smogia akimirksniu. Ji staigiai įtraukia vandenį pro žiaunų angas ir plačiai atveria burną. Taip susidaro tarsi siurblys, kuris grobį praryja visą.
Visa ataka įvyksta vos per kelias milisekundes. Dėl to ji gali aplenkti net labai judrią žuvį.
Kitos varlžiažuvių giminės ypatybės
Panašias medžioklės gudrybes naudoja ir kitos varlžiažuvės. Jos skiriasi išvaizda, tačiau priklauso tai pačiai dugninės pasalos plėšrūnų grupei. Jų krūtinės pelekai yra pakitę ir veikia beveik kaip galūnės, todėl žuvys gali „vaikščioti“ dugnu.
Jei reikia plaukti, jos juda trumpais šuoliais. Vanduo įtraukiamas per burną ir išstumiamas pro vamzdelio formos žiaunų angas. Taip žuvis pajuda pirmyn.
Veisimasis, vystymasis ir maskuotė
Plaukuotųjų varlžiažuvių dauginimasis prasideda nuo kiaušinių gumulo. Tai želė primenanti masė, kurioje būna tūkstančiai kiaušinių. Iš jų išsiritusios lervos kurį laiką plūduriuoja kartu su srovėmis, kol nusėda į dugną. Poravimosi sezonu patelė gali dėti kiaušinius du kartus.
Šios žuvys ne visada būna taikios. Kaip ir daugelis plėšrūnų, jos gali elgtis agresyviai net poravimosi metu. Jei patinas po apvaisinimo per ilgai laikosi šalia, patelė gali jį užpulti ar net suėsti.
Maskuotė šiai rūšiai svarbi ne tik medžioklei. Ji padeda ir pasislėpti nuo didesnių žuvų ar kitų pavojų. Kūną dengia minkštos, spygliukus primenančios ataugos, kurios dar labiau sustiprina dumblių ar jūros žolės imitaciją.
Dažniausiai šios žuvys ilsisi prie koralų arba tarp dumblių. Jų mažas dydis, keista kūno forma ir spalva padeda likti nepastebėtoms.
Kur galima ją pamatyti
Plaukuotasis varlžiažuvė gyvena įvairiose jūrinėse buveinėse. Ji mėgsta koralinius rifus, smėlio dugną ir vietas prie jūros dugno, kur galima slėptis tarp akmenų ar dumblių.
Tokių vietų aplinkoje dažnai netrūksta ir grobio. Čia gausu žuvų, vėžiagyvių, o kartais ir kirmėlių. Plati pelekų forma bei tvirtesnis kūnas padeda žuviai išlikti stabiliai net ir srovėje.
Šie gyvūnai gyvena vieniši. Jie įsilieja į aplinką ir beveik nejuda, kol nepasirodo grobis arba potencialus partneris. Vieni jų pastebimi Atlante, kiti aptinkami Indijos ir Ramiojo vandenynų rifų sistemose.
Prisitaikymo pavyzdys, kuris stebina
Ši žuvis yra tikras prisitaikymo pavyzdys. Masalas, žaibiški žandikauliai ir puiki maskuotė leidžia jai išlikti ten, kur kiti plėšrūnai būtų greičiau pastebėti. Net žiaunų angos, paslėptos už pelekų, rodo, kaip toli gali nueiti evoliucija.
Plaukuotasis varlžiažuvė beveik nejuda, bet vis tiek sėkmingai medžioja. Tai priminimas, kad po vandeniu gausu netikėtų sprendimų. Kartais būtent geriausiai pasislėpę gyvūnai yra patys pavojingiausi.
Kulinarijos entuziastė, receptų kūrėja ir tinklaraščio autorė, kuri virtuvėje jaučiasi kaip namuose. Jos meilė maistui gimė dar vaikystėje, stebint močiutę ruošiant tradicinius lietuviškus patiekalus. Šiandien Gabija dalijasi ne tik autentiškais šeimos receptais, bet ir moderniais, sveikesniais jų variantais.
