Didysis baltasis ryklys, kaip ir daugelis mūsų, dažniau renkasi riebesnį maistą nei labai liesą ir baltymų gausų patiekalą. Dėl to jo pagrindinis grobis dažniausiai yra jūrų žinduoliai, pavyzdžiui, ruoniai ar jūrų liūtai. Žmonės tokiam plėšrūnui paprastai atrodo per liesi ir per daug raumeningi, kad būtų įprastas grobis. O štai ruonis gali būti beveik pusę sudarytas iš riebalų, todėl tampa ypač naudingu laimikiu. Ryklys minta ir kitomis žuvimis, o kartais ir jūrų vėžliais. Per metus jis suvartoja maždaug 11 tonų maisto. Palyginimui, vidutinio svorio žmogus per tiek laiko suvalgo maždaug pusę tonos.
Kaip ryklys suranda grobį
Nors rykliai turi puikią uoslę ir klausą, padedančią medžioti, didysis baltasis, panašu, labiausiai pasikliauja regėjimu. Jis stebi vandens paviršių ir ieško ruonių siluetų, o tada prie jų artėja iš apačios. Viename tyrime rykliui buvo parodyta medinė lenta, panaši į ruonį, ir paprasta kvadratinė lenta. Prie ruonio formos objekto ryklys plaukė dažniau. Tai rodo, kad jis geba atpažinti pažįstamą grobio formą.
Tačiau vien forma čia svarbi ne visada. Kai objektas būdavo pateikiamas vienas, ryklys dažnai jį apžiūrėdavo iš smalsumo. Dėl to žmonėms patariama vieniems nebristi į vandenį ten, kur gali būti ryklių. Baltasis ryklys yra smalsus ir gali tyrinėti vienišus, pažeidžiamus objektus, kad nustatytų, ar jie valgomi.
Puolimo būdai
Pastebėjęs tinkamą taikinį, ryklys pradeda artėjimą. Jo judėjimas gali vykti keliais skirtingais būdais.
- Dažniausias yra puolimas iš apačios. Ryklys plaukia po paviršiumi, kol priartėja labai arti, o tada staigiai šauna aukštyn ir sugriebia grobį.
- Kitas būdas yra puolimas paviršiumi. Tuomet ryklys dalį kelio plaukia taip, kad pats kyšo virš vandens, ir tik tada smogia.
- Retesnis variantas yra judėjimas aukštyn kojomis, kai ryklys artėja prie grobio apsivertęs ant nugaros.
Kam skirtas pirmasis kąsnis
Pirmasis įkandimas atlieka kelias svarbias funkcijas. Visų pirma, jis skirtas sustabdyti grobį. Ruoniai yra greiti ir retai pasiduoda be kovos. Jie gali kandžiotis ir draskyti rykliui odą. Tas pirmas įkandimas pradeda stiprų kraujavimą, todėl grobis nusilpsta, o pats ryklys išvengia rimtesnių sužeidimų medžiodamas. Stebėta, kad ryklys kartais įkanda, palaukia, kol jūrų žinduolis nukraujuos, ir tik tada sugrįžta maitintis.
Tačiau tas kąsnis turi patikti ir pačiam rykliui. Kartais jis tiesiog atsisako sugauto grobio. Neaišku, ar taip nutinka dėl skonio, ar dėl to, kad vienu įkandimu ryklys gali įvertinti, kiek tas grobis riebus ir ar medžioklei verta skirti energiją.
Kodėl rykliai kartais ginčijasi dėl maisto
Maisto dalijimasis didžiajam baltajam nėra paprastas dalykas. Kai keli rykliai susirenka prie vieno grobio, tarp jų gali prasidėti savotiškas jėgos demonstravimas. Stebėta, kad jie pliaukši uodega ir taško vandenį. Paprastai daugiausia uodegos smūgių atliekantis ryklys ir pirmas gauna galimybę maitintis. Tokie judesiai kartu su kitomis socialinėmis sąveikomis leidžia manyti, kad rykliai tarpusavyje komunikuoja. Vis dėlto tiksliai pasakyti, ką reiškia kiekvienas signalas, dar sunku.
Atrodo, kad dalis elgesio skirta hierarchijai nustatyti. Kiti judesiai gali būti įspėjimas apie pavojų, kurį pastebėjo vienas iš ryklių. Taigi net prie maisto šie plėšrūnai laikosi gana aiškios tvarkos.
Kulinarijos entuziastė, receptų kūrėja ir tinklaraščio autorė, kuri virtuvėje jaučiasi kaip namuose. Jos meilė maistui gimė dar vaikystėje, stebint močiutę ruošiant tradicinius lietuviškus patiekalus. Šiandien Gabija dalijasi ne tik autentiškais šeimos receptais, bet ir moderniais, sveikesniais jų variantais.
