Ryklio įkandimo jėga kelia daug smalsumo, ypač dėl įspūdingų žandikaulių ir dantų eilių. Vis dėlto populiarus įsivaizdavimas, kad ryklys gali lengvai perkąsti bet ką savo kelyje, nėra visiškai tikslus: didelę žalą dažnai lemia ne vien žandikaulių jėga, bet ir aštrūs, gausūs dantys.
Ar ryklio įkandimas iš tiesų labai stiprus?
Ryklių išpuoliai sulaukia daug dėmesio, nors tikimybė būti sužeistam ar žūti dėl ryklio yra mažesnė nei nukentėti nuo žaibo ar nukristi nuo kopėčių. Tačiau jūroje įvykstantys išpuoliai atrodo ypač grėsmingi, o nukentėjusių žmonių istorijos ilgai išlieka visuomenės atmintyje.
Vienas žinomų atvejų – 2003 m. prie Kauajaus salos Havajuose užpulta 13-metė banglentininkė Bethany Hamilton. Ryklys jai nukando kairę ranką žemiau peties, tačiau ji grįžo į banglenčių sportą ir vėliau varžėsi snieglenčių sporte.
Ilgą laiką ryklio įkandimo stiprumas buvo vertinamas daugiausia pagal užpuolimų pasakojimus. Buvo aišku, kad tokios plėšrios rūšys kaip bukasnukiai, tigriniai ir didieji baltieji rykliai gali padaryti labai sunkių sužalojimų, tačiau tikslių jėgos matavimų nebuvo.
Kaip matuojama ryklio įkandimo jėga?
Vienas pirmųjų bandymų kiekybiškai nustatyti ryklio įkandimo jėgą atliktas 1965 m. Tyrėjai sukonstravo matuoklį iš tvirto aliumininio vamzdžio, apvynioto PVC medžiaga. Aplink įrenginį buvo įtaisyti rutuliniai guoliai, o pats prietaisas apvyniotas skumbre, kad rykliai jį griebtų kaip grobį.
Citrininiai, tigriniai ir tamsieji rykliai kando į prietaisą, o mokslininkai vertino, kaip giliai žandikauliai įspaudė guolius į vamzdį. Taip buvo apskaičiuota apytikslė vieno kąsnio jėga. Tamsiųjų ryklių įkandimas šiame bandyme buvo stipriausias – apie 120 niutonų.
Skirtingų rūšių įkandimo jėga nevienoda, nes ryklių mityba ir kūno sandara prisitaikiusios prie skirtingo grobio. Pavyzdžiui, bangininiai rykliai – didžiausia ryklių rūšis – turi tūkstančius dantų, tačiau jų beveik nenaudoja medžioklei. Jie filtruoja planktoną ir smulkias žuvis į skrandį.
Kitos rūšys prisitaikiusios traiškyti kietą grobį. Raginiai rykliai minta kietais kiautais padengtais gyvūnais ir naudoja žandikaulius bei dantis kiautams suspausti ir sutraiškyti. Toks maitinimosi būdas vadinamas durofangija.
Skirtingų ryklių įkandimo jėga
Floridos Pietų universiteto tyrėjai ryklių įkandimo jėgą matavo jėgos keitikliu. Jų duomenimis, maždaug 1,5 m ilgio juodapelekių ryklių užpakaliniai žandikauliai gali išvystyti apie 1 080 niutonų jėgą. Raginio ryklio užpakalinių žandikaulių įkandimo jėga siekė beveik 340 niutonų.
Palyginimui, 1995 m. atliktas 22 dažnų šunų veislių tyrimas parodė, kad vidutinė jų įkandimo jėga buvo mažesnė nei 260 niutonų. Vis dėlto vien tik jėgos skaičius neatskleidžia visos žalos, kurią gali padaryti plėšrūnas.
Didžiųjų baltųjų ryklių įkandimas laikomas vienu stipriausių gyvūnų pasaulyje, tačiau tyrėjai pabrėžia, kad jų keliama grėsmė ypač susijusi su dantimis. Didysis baltasis ryklys turi daug labai aštrių dantų, todėl gali plėšti audinius net ir tada, kai žandikaulių jėga nėra vienintelis žalos veiksnys. Tai gali padėti paaiškinti, kodėl žūčių skaičius po didžiųjų baltųjų ryklių išpuolių yra neproporcingai mažas, palyginti su bendru užpuolimų skaičiumi.
Kodėl rykliai nuolat keičia dantis?
Nors ryklių dantys atrodo itin pavojingi, jie gana lengvai iškrenta ar lūžta. Ryklių kūne nėra kaulų – atraminę jų struktūrą sudaro kremzlės. Dėl to dantys prie žandikaulių nėra įtvirtinti taip tvirtai, kaip žmogaus dantys.
Šį trūkumą kompensuoja nuolatinis dantų atsinaujinimas. Citrininis ryklys prarastą dantį gali pakeisti maždaug per aštuonias dienas. Todėl netekęs dantų ryklys ilgai nelieka be veiksmingo ginklo.
Šaltiniai
- Jenna Bryner, „Great white shark’s bite not so strong“, 2007 m. rugpjūčio 31 d.
- D. L. Lindner ir kt., „Measurement of bite force in dogs: A pilot study“, 1995 m.
- R. Aidan Martin, „The power of shark bites“.
- „Bite force research“, Floridos Pietų universitetas.
- „Great white’s mighty bite to be revealed“, Naujojo Pietų Velso universitetas, 2007 m. rugpjūčio 2 d.
- „Sharks and rays: Diet and eating habits“.
- „Teen surfer describes shark attack“, 2003 m. lapkričio 2 d.
Kulinarijos entuziastė, receptų kūrėja ir tinklaraščio autorė, kuri virtuvėje jaučiasi kaip namuose. Jos meilė maistui gimė dar vaikystėje, stebint močiutę ruošiant tradicinius lietuviškus patiekalus. Šiandien Gabija dalijasi ne tik autentiškais šeimos receptais, bet ir moderniais, sveikesniais jų variantais.
