Žuvų poravimosi garsai: kodėl Golfo korvinų nerštas toks garsus

Žuvų poravimosi garsai: kodėl Golfo korvinų nerštas toks garsus

Žuvų poravimosi garsai paprastai neatrodo kaip reikšmingas triukšmo šaltinis, tačiau Golfo korvinų nerštas gali prilygti vienam garsiausių laukinės gamtos reiškinių Žemėje. Didžiuliai šių žuvų sambūriai skleidžia tokį stiprų chorą, kad jis gali apkurinti net netoliese esančius jūrų žinduolius.

Golfo korvinų nerštas sutraukia milijonus žuvų

Kiekvieną pavasarį Golfo korvinos (Cynoscion othonopterus) plaukia neršti į Kolorado upės deltą, esančią prie šiaurinio Kalifornijos įlankos pakraščio. Čia jos telkiasi milžiniškomis grupėmis: daugiau kaip 1,5 mln. žuvų gali pasklisti maždaug 27 kilometrų ruože.

Nors žuvys paprastai nėra laikomos triukšmingais gyvūnais, ši rūšis yra išimtis. Mokslininkų 2017 m. gruodžio 20 d. žurnale „Biology Letters“ paskelbtas tyrimas parodė, kad patinų skleidžiami garsai, kuriais jie kviečia pateles neršti, primena kulkosvaidžio tratėjimą. Tai laikoma garsiausiu bet kurios žuvies skleidžiamu garsu.

Kaip žuvų poravimosi garsai tampa tokie stiprūs?

Golfo korvinų patinai susitraukinėja pilvo raumenimis ir specialiais garsą skleidžiančiais raumenimis daužo plaukiojamąją pūslę tarsi būgno lazdele. Vienos žuvies garsas gali būti įspūdingas, tačiau tikrasis poveikis atsiranda, kai vienu metu garsus skleidžia šimtai tūkstančių ar milijonai žuvų.

Toks choras aplinkos garsumą gali padidinti 21 kartą. Neršto įkarštyje užfiksuotas iki 202 decibelų garsas, o pavieniai šauksmai siekė 177 decibelus. Toks triukšmas prilyginamas nedidelio sprogmens detonacijos garsui.

Garsas gali būti toks stiprus, kad apkursta prie neršiančių žuvų susitelkę jūrų liūtai ar delfinai. Šiuos plėšrūnus vilioja galimybė maitintis gausiu žuvų būriu, tačiau ypač stiprus choras gali juos atbaidyti.

Triukšmas padeda žvejams rasti neršiančias žuvis

Nors garsas gali atitolinti dalį natūralių plėšrūnų, jis pritraukia žmones. Golfo korvinų nerštą galima girdėti net virš vandens, kartais net ir per valties variklio garsą. Dėl to žvejai gali nustatyti, kur drumstame vandenyje susitelkusios žuvys, ir ten mesti tinklus.

Golfo korvinos vertinamos kaip maistinė žuvis, tačiau Tarptautinė gamtos apsaugos sąjunga jas priskiria pažeidžiamoms rūšims. Šimtai žvejybos įmonių kasmet išnaudoja neršto laikotarpį, kad surastų tankius žuvų telkinius. Mokslininkai spėja, kad prieš žvejybos spaudimui sumažinant populiaciją neršto choras galėjo būti dar garsesnis.

Garsiniai įrašai gali padėti įvertinti populiaciją

Tiksliai suskaičiuoti Golfo korvinas sudėtinga, nes neršto metu įlankos vanduo yra visiškai nepermatomas ir beveik neleidžia stebėti žuvų. Todėl tyrėjai ieško būdų, kaip pagal neršto choro akustines savybes patikimai apskaičiuoti, kiek žuvų dalyvauja neršte.

Jei ryšį tarp garso stiprumo ir žuvų skaičiaus pavyktų tiksliai nustatyti, akustiniai matavimai galėtų tapti svarbia priemone stebint šios pažeidžiamos rūšies populiaciją ir vertinant žvejybos poveikį.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *