Gylių musės, angliškai vadinamos botflies, yra parazitiniai vabzdžiai, kurių lervos dalį gyvenimo praleidžia žinduolių organizme. Nors daugelis rūšių specializuojasi tam tikrų gyvūnų šeimininkuose, kai kurios gali užkrėsti ir žmogų – lervos įsiskverbia po oda, kur maitinasi ir vystosi.
Gylių musių rūšys ir jų šeimininkai
Gyliai priskiriami tikrosioms musėms – dvisparnių vabzdžių būriui. Skraidantys dvisparniai turi vieną porą sparnų, kitaip nei, pavyzdžiui, drugiai ar žiogai, turintys po dvi poras sparnų.
Pasaulyje žinoma apie 160 gylių rūšių, daugiausia jų aptinkama Vakarų pusrutulyje. Paprastai kiekviena rūšis yra prisitaikiusi prie konkretaus šeimininko. Pavyzdžiui, raganosių gylis, didžiausia Afrikos musių rūšis, savo palikuonims renkasi baltuosius ir juoduosius raganosius. Kitos rūšys parazituoja ant arklių, kupranugarių, galvijų, elnių ar įvairių graužikų.
Suaugę vabzdžiai dažniausiai laikosi netoli įprastų šeimininkų, tačiau lervos kartais gali vystytis ir netipiniame gyvūne. Toks užkrėtimas gali būti žalingas tiek lervai, tiek šeimininkui. Šiaurės Amerikos medinių žiurkių gylis paprastai parazituoja vietinėse žiurkėse, tačiau pastaruoju metu aptinkamas ir ant introdukuotų stoginių žiurkių. Nustatyta, kad šių gylių lervos stoginėms žiurkėms padaro gerokai daugiau audinių pažeidimų nei vietinėms rūšims.
Kita vertus, netipiniame šeimininke augančios lervos ne visuomet subręsta.
Kaip gyliai perduoda kiaušinėlius
Kiaušinėlių padėjimo būdas priklauso nuo rūšies. Arklių gyliai kiaušinėlius priklijuoja prie arklio plaukų. Gyvūnui laižant kailį, lervos išsirita, patenka į burną, o vėliau – į skrandį. Prisisiurbusios prie virškinamojo trakto, jos pamažu bręsta. Subrendusios lėliukės pasišalina su išmatomis, įsirausia į dirvą ar mėšlą ir virsta suaugusiomis musėmis.
Graužikus parazituojančios rūšys kiaušinėlius dažnai palieka būsimų šeimininkų urvuose ar lizduose. Avių gylio patelė kiaušinėlių nededa: lervos išsirita jos kūne, o vėliau patelė jas palieka prie avies šnervių.
Žmoginis gylis: kaip lervos patenka po oda
Žmoginis gylis (Dermatobia hominis) paplitęs Centrinėje ir Pietų Amerikoje. Išvaizda jis kiek primena kamanę: suaugęs vabzdys būna 12–18 mm ilgio, turi oranžines kojas ir melsvai pilką pilvelį.
Šios rūšies patelė kiaušinėlius perduoda neįprastai – prisikabina prie praskrendančio uodo ar erkės ir priklijuoja juos prie kraujasiurbio pilvelio. Vabzdžiui įkandus žmogui, kūno šiluma paskatina kiaušinėlius išsiristi. Lervos patenka į įkandimo vietą arba atvirą plauko folikulą ir įsirausia po oda.
Po oda lerva suformuoja nedidelę angą. Ji maitinasi baltymais, negyvomis ląstelėmis ir porų ar uždegiminės žaizdos išskiriamais skysčiais. Lervos užpakalinė kūno dalis lieka prie angos paviršiaus, nes joje yra dvi kvėpavimo angos – stigmos.
Augdama lerva kelis kartus neriasi. Maždaug po 30 dienų ji išlenda iš šeimininko kūno, įsirausia į žemę ir virsta suaugusia muse.
Gylių lervos po oda: požymiai ir šalinimas
Žmogus, kurio odoje vystosi gylio lerva, gali jausti protarpinį duriantį skausmą. Lervos ypač aktyviai juda maudantis duše ar plaukiojant. Aprašytas ir atvejis, kai mergaitei, lervai įsikūrus prie ausies, girdėjosi neaiškūs kramtymą primenantys garsai.
Žmoginis gylis nėra vienintelė rūšis, galinti patekti į žmogaus organizmą. Arklinių gyliais gali užsikrėsti žmonės, nesilaikantys higienos bendraudami su gyvūnais. Žmonėms taip pat pasitaiko avių ir elninių gylių lervų.
Kodėl lervos negalima rauti pačiam
Gylių lervos turi smulkių aštrių spyglių, kuriais įsitvirtina audiniuose. Bandant jas neatsargiai ištraukti, lerva gali plyšti, o tai didina infekcijos riziką. Dėl to šalinimą geriausia patikėti gydytojui.
Specialistas lervą gali pašalinti taikydamas vietinę nejautrą ir naudodamas skalpelį. Kartais abipus angos spaudžiama buku instrumentu, kol slėgis išstumia lervą. Pašalinus parazitą, žaizdą paprastai reikia kasdien valyti, tačiau kitų pasekmių dažniausiai nebūna.
Kitas būdas – užblokuoti lervos kvėpavimo angas. Užkirtus kelią orui, ji gali pati išlįsti į paviršių. Tam kartais ant žaizdos prispaudžiamas storas, orui nepralaidus objektas, pavyzdžiui, mėsos gabalas.
Parazitai nėra naujas reiškinys
Parazitinės infekcijos kamavo ne tik šiuolaikinius gyvūnus ir žmones. Ant beveik pilniausio kada nors rasto Tyrannosaurus rex skeleto, vadinamo Sue, apatiniame žandikaulyje matyti pažeidimų. Paleontologai mano, kad juos galėjo sukelti parazitinė infekcija. Vadinasi, net maždaug 12,3 m ilgio dinozaurai nebuvo apsaugoti nuo organizmo įsibrovėlių.
Kulinarijos entuziastė, receptų kūrėja ir tinklaraščio autorė, kuri virtuvėje jaučiasi kaip namuose. Jos meilė maistui gimė dar vaikystėje, stebint močiutę ruošiant tradicinius lietuviškus patiekalus. Šiandien Gabija dalijasi ne tik autentiškais šeimos receptais, bet ir moderniais, sveikesniais jų variantais.
