Pasakojimas, esą figose knibžda mažų vapsvų, nėra visiškai išgalvotas, tačiau jis gerokai supaprastina tikrąjį figų ir figinių vapsvų ryšį. Šie vabzdžiai daugeliui figmedžių yra būtini apdulkintojai, o jų gyvenimo ciklas glaudžiai susijęs su augalo dauginimusi.
Ar figose iš tiesų būna mažų vapsvų?
Dauguma komerciniais tikslais auginamų figų apdulkinamos figinėmis vapsvomis. Į valgomą figą patekusi patelė dažniausiai žūsta jos viduje, tačiau vaisiuose paprastai nebūna nei gyvų vapsvų lervų, nei „vapsvų masės“, apie kurią pasakoja populiarūs vaikystės mitai.
Figų ir figinių vapsvų santykis vadinamas mutualizmu – abipusiai naudinga sąveika, nuo kurios priklauso abiejų rūšių išlikimas. Figmedžiui reikia vabzdžio, kad žiedadulkės būtų perneštos nuo vieno augalo prie kito. Vapsvai figos struktūra suteikia vietą dėti kiaušinėlius, auginti lervas ir rasti maisto.
Pasaulyje yra apie 900 figinių vapsvų rūšių. Kiekviena jų paprastai apdulkina vieną ar dvi figmedžių rūšis. Be šių mažų vabzdžių daugelis figmedžių negalėtų daugintis, o be figmedžių negalėtų išgyventi ir pačios vapsvos.
Kaip figos ir figinės vapsvos dauginasi?
Žmonių vadinama figa botaniškai nėra įprastas vaisius. Tai į vidų nukreipta žiedyno struktūra, vadinama sikoniu. Visi jos žiedai ir dauginimosi organai yra viduje, todėl vapsvai reikia prasiskverbti į siaurą angą sikonio viršuje.
Patelė figinė vapsva atskrenda iš figos, kurioje pati išsirito, ir ieško naujo sikonio. Bandydama patekti į jo vidų, ji lenda per labai ankštą angą, vadinamą ostiole. Šis kelias toks siauras, kad vapsva dažnai praranda sparnus ir antenas. Patekusi į vidų ji jau nebegali išskristi ir nuskristi prie kito figmedžio.
Figmedžiai išaugina dviejų skirtingų tipų figas: vyriškąsias kaprifigas ir valgomąsias moteriškąsias figas. Nuo to, į kurią jų patenka vapsva, priklauso tolesnė jos gyvenimo ciklo eiga.
Kas vyksta kaprifigose?
Jeigu patelė patenka į kaprifigą, ji randa žiedus, kurių sandara leidžia padėti kiaušinėlius. Iš jų išsivysto lervos, vėliau – patinai ir patelės. Aklos ir besparnės patinėlių vapsvos visą likusį gyvenimą praleidžia figos viduje, rausdamos tunelius.
Per šiuos tunelius išlenda patelės. Jos nuskrenda ieškoti naujų figų ir kartu perneša žiedadulkes. Taip figmedis gauna apdulkinimui reikalingą „atlygį“ už tai, kad vapsvai suteikė prieglobstį ir maisto šaltinį.
Kas nutinka valgomosiose figose?
Jeigu patelė figinė vapsva patenka į valgomą figą, ji pirmiausia ją apdulkina, tačiau paprastai negali sėkmingai padėti kiaušinėlių. Valgomųjų figų moteriškųjų žiedų piestelės yra ilgos, todėl vapsvos kiaušdėtis jų nepasiekia.
Vapsva galiausiai miršta nuo išsekimo arba bado, tačiau jos atneštos žiedadulkės leidžia figai subręsti. Todėl augintojas gauna kaprifigas, kuriose gali vystytis vapsvos, ir valgomas figas, kuriose formuojasi sėklos.
Ar figoje lieka negyva vapsva?
Taip, apdulkintoje valgomojoje figoje gali būti bent viena žuvusi patelė. Vis dėlto tai nereiškia, kad valgant figą juntamos vabzdžio kūno dalys. Figoje esantis fermentas ficinas suskaido vapsvos kūnelį į baltymus, todėl jis tampa subrendusios figos dalimi.
Traškūs grūdeliai, juntami valgant figą, yra sėklos, o ne vapsvos anatomijos dalys. Dėl šios priežasties populiarus įsitikinimas, kad figų viduje yra daug „mažų vapsvų“, nėra tikslus.
Kaip figų augintojai kontroliuoja vapsvų kiekį?
Vapsvų apdulkinimas reikalingas, tačiau per didelis į valgomąją figą patekusių vabzdžių skaičius augintojams nėra naudingas. Per intensyvus apdulkinimas gali lemti itin didelį sėklų kiekį. Tuomet sikonis gali net pratrūkti, o toks derlius tampa mažiau tinkamas prekybai.
- Vyriškieji ir moteriškieji figmedžiai auginami dideliu atstumu vieni nuo kitų.
- Į sodus gali būti atnešamas kontroliuojamas vapsvų kiekis, dažnai popieriniuose maišeliuose.
- Taip reguliuojama, kiek patelių gali patekti į konkretaus augalo figas.
Tokia kontrolė padeda užtikrinti apdulkinimą, kartu ribojant į valgomas figas patenkančių vapsvų skaičių.
Vabzdžių pėdsakai maiste nėra išskirtinis figų bruožas
Net naudojant šiuolaikines augalų apsaugos priemones, nuimant derlių ir gabenant produktus dalis vabzdžių neišvengiamai patenka į įvairius maisto produktus. Tai gali nutikti konservuojant kukurūzus, gaminant kario pastą, kavą ar žemės riešutų sviestą.
Pavyzdžiui, aukščiausios kategorijos pomidorų kečupe pagal JAV žemės ūkio standartą gali būti ne daugiau kaip 30 vaisinių muselių kiaušinėlių 100 g produkto. Todėl pavienio vabzdžio galimybė figoje nėra unikali ar išskirtinė maisto gamybos situacija.
Kai kurie vegetarai ir veganai dėl galimo vabzdžių buvimo nusprendžia nevalgyti figų bei jų produktų. Tačiau figinės vapsvos šiame procese atlieka svarbią ekologinę funkciją: jos padeda figmedžiams daugintis, o figmedžiai savo ruožtu palaiko šių vabzdžių gyvavimo ciklą.
Šaltiniai
- Encyclopaedia Britannica: „Fig wasp“ ir „Mutualism“.
- Figweb: „Humans (Homo sapiens) as fig eaters“; „Figs and fig wasps“.
- JAV miškų tarnyba: „Fig Wasps“.
- OpenLearn: „The unique relationship between the fig and the fig wasp“.
- JAV žemės ūkio departamento Žemės ūkio tyrimų tarnyba: „The Fig: Overview of an Ancient Fruit“.
- JAV žemės ūkio departamentas: „Insect Pollination of Cultivated Crop Plants“.
Kulinarijos entuziastė, receptų kūrėja ir tinklaraščio autorė, kuri virtuvėje jaučiasi kaip namuose. Jos meilė maistui gimė dar vaikystėje, stebint močiutę ruošiant tradicinius lietuviškus patiekalus. Šiandien Gabija dalijasi ne tik autentiškais šeimos receptais, bet ir moderniais, sveikesniais jų variantais.
