Blusos yra smulkūs, besparniai parazitiniai vabzdžiai, kurių gali atsirasti net ir labai rūpestingai prižiūrimuose namuose. Norint veiksmingai apsaugoti augintinius ir gyvenamąją aplinką, verta suprasti, kaip veikia blusos, kur jos plinta ir kodėl jas taip sunku išnaikinti.
Kur augintiniai dažniausiai užsikrečia blusomis?
Šunys ir katės blusomis gali užsikrėsti daugelyje vietų. Rizika ypač didelė ten, kur lankosi ar praeina daug gyvūnų. Blusas į kiemą gali atnešti laukiniai gyvūnai, pavyzdžiui, voverės, stirnos, triušiai ir kiti žinduoliai.
- nuosavame kieme ar sode;
- šunų vedžiojimo ir žaidimų aikštelėse;
- gyvūnų kirpyklose;
- šunų dienos priežiūros vietose;
- patalynėje, kilimuose, minkštuose balduose ir apmušaluose.
Pastarosios vietos gali tapti tinkama blusų veisimosi aplinka, todėl vien augintinio gydymo ne visada pakanka.
Kaip veikia blusos ir kuo jos minta?
Blusos gyvena ant kitų gyvūnų kūno ir minta jų krauju. Dažniausi jų šeimininkai yra šunys ir katės. Egzistuoja daug blusų rūšių, tačiau šunis ir kates dažnai puola katinė blusa Ctenocephalides felis.
Blusos gyvenimo trukmė gali siekti nuo 13 dienų iki vienų metų. Per šį laiką jos gali susilaukti milijonų palikuonių. Iš kokonų neseniai išsiritusios blusos maisto turi rasti per kelias dienas, tačiau suaugusios blusos be maitinimosi gali išgyventi kelis mėnesius.
Kaip atpažinti blusas ant šuns ar katės?
Pirmieji požymiai dažniausiai būna pasikeitęs augintinio elgesys. Gyvūnas gali nuolat kasytis, laižytis ar kandžioti kailį. Kartais galima pastebėti ir pačias smulkias rudas blusas, judančias galvos srityje, ant pilvo arba ties uodegos pagrindu.
Blusų aptikimą apsunkina jų gebėjimas greitai judėti ir slėptis gyvūno kailyje bei namų tekstilėje.
Kodėl blusų užkrėtimą sunku sustabdyti?
Blusos yra gerai prisitaikiusios išgyventi, kai maisto šaltinio nėra. Jų lėliukės kokonuose gali išbūti iki metų. Jos laukia signalų, rodančių, kad netoliese atsirado potencialus šeimininkas: kūno šilumos ir vibracijų.
Dėl šios savybės blusos gali pasirodyti net ir tada, kai atrodo, kad problema jau išspręsta. Gebėjimas ilgai neėsti, greitai persikelti ant šeimininko, maitintis krauju ir daugintis leidžia joms išlikti tiek ant gyvūnų, tiek jų aplinkoje.
Kulinarijos entuziastė, receptų kūrėja ir tinklaraščio autorė, kuri virtuvėje jaučiasi kaip namuose. Jos meilė maistui gimė dar vaikystėje, stebint močiutę ruošiant tradicinius lietuviškus patiekalus. Šiandien Gabija dalijasi ne tik autentiškais šeimos receptais, bet ir moderniais, sveikesniais jų variantais.
