Naminės musės: sandara, gyvenimo ciklas ir platinamos ligos

Naminės musės: sandara, gyvenimo ciklas ir platinamos ligos

Įkyrus zvimbimas, ant televizoriaus ropojantis vabzdys ar sriuboje plūduriuojanti musė – daugelyje pasaulio vietų kaltininkė dažniausiai būna naminė musė. Išimtis – poliariniai regionai, kur šių vabzdžių sąlygos gyventi yra nepalankios.

Naminės musės: dažniausios nekviestos viešnios namuose

Namuose gali apsigyventi įvairių musių ir kitų vabzdžių, tačiau apie 90 proc. patalpose aptinkamų musių priklauso konkrečiai rūšiai – naminei musei Musca domestica. Tad pavadinimas „naminė musė“ nėra vien bendras apibūdinimas: tai atskira rūšis, evoliuciškai prisitaikiusi gyventi greta žmonių.

Šios musės kelia ne tik nepatogumų. Jos gali pernešti ir platinti potencialiai pavojingų ligų sukėlėjus, įskaitant vidurių šiltinę, salmoneliozę, tuberkuliozę, konjunktyvitą, raupsus ir cholerą. Naminės musės taip pat gali platinti žarnyno kirmėles bei bakterijas, sukeliančias dizenteriją.

Kodėl naminės musės gali platinti mikroorganizmus?

Naminės musės maitinasi ir dauginasi šiukšlėse, išmatose bei pūvančioje mėsoje. Ant jų kūno ir kojų gali prikibti milijonai mikroorganizmų. Vėliau musės įskrenda į gyvenamąsias patalpas, nutupia ant maisto, žmonių kūno ar asmeninių daiktų ir palieka ten anksčiau surinktus mikrobus.

Kaip apsisaugoti nuo musių namuose?

  • Maistą laikykite uždengtą, ypač šiltuoju metų laiku.
  • Reguliariai išneškite šiukšles ir sandariai uždarykite atliekų talpas.
  • Nepalikite atvirų maisto likučių, gyvūnų išmatų ar pūvančių organinių atliekų.
  • Valykite paviršius, ant kurių galėjo nutūpti musės, ypač maisto ruošimo vietose.
  • Ant langų ir kitų angų įrenkite tinklelius, kad musės nepatektų į patalpas.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *