Katydidai – ryškiaspalviai, puikiai maskuotis gebantys ir daugiausia naktį aktyvūs vabzdžiai, artimai giminingi svirpliams bei žiogams. Pasaulyje priskaičiuojama daugiau kaip 6 000 jų rūšių: vasaros pabaigoje juos dažniau galima išgirsti nei pamatyti.
Katydidai: lapais ir šakelėmis virtę vabzdžiai
Šie vabzdžiai, dar vadinami krūmų svirpliais, itin gerai susilieja su aplinka. Daugelio rūšių žali, lapus primenantys sparnai paslepia juos tarp lapijos ir padeda išvengti paukščių, vorų bei kitų vabzdžių. Kai kurių rūšių sparnų raštai panašūs į šakeles arba žolės stiebus.
Katydidų išvaizda labai skiriasi. Pavyzdžiui, šakiniu uodegos galu pasižymintys krūmų katydidai turi ilgus sparnus, o juodakojai pievų katydidai yra trumpasparniai ir skraido prastai. Nors dažniausia jų spalva yra žalia, pailgasparniai katydidai gali būti ir rausvi, geltoni ar oranžiniai.
Nimfos, arba jaunos vabzdžių stadijos, primena mažesnius suaugėlius. Iš pradžių jos neturi sparnų, tačiau šie palaipsniui vystosi augant. Ilgos, plonos antenos padeda orientuotis aplinkoje, o stiprios užpakalinės kojos leidžia šokinėti panašiai kaip ilgauodegiams žiogams.
Katydidų giesmės vasaros naktimis
Vasaros pabaigoje ir ankstyvą rudenį patinų skleidžiamos giesmės užpildo orą. Garsą jie išgauna trindami vieną prie kito priekinius sparnus – panašiai kaip svirpliai. Paprastasis katydidas skleidžia ritmišką garsą, anglų kalboje primenantį „katy did, katy didn’t“, nuo kurio ir kilo šios vabzdžių grupės pavadinimas.
Kitos rūšys, įskaitant pievų ir krūmų katydidus, čirpia nenutrūkstamai, tačiau jų giesmių tonas bei tempas priklauso nuo aplinkos temperatūros. Daugelyje rūšių patelės atsako patinams, todėl susidaro tarsi duetas arba bendras choras.
Klausos organai yra ant priekinių kojų, todėl katydidai gali aptikti tiek potencialių porų, tiek plėšrūnų skleidžiamus garsus. Sveikesni patinai paprastai čirpia garsiau ir dažniau, o tai gali būti svarbu patelėms renkantis porą.
Gyvenimo ciklas ir kiaušinių dėjimas
Katydidai kiaušinius deda ant augalų, žolės stiebų arba medžių žievės. Ten jie išbūna per žiemą, o vasaros pradžioje išsirita nimfos. Jos auga ir pamažu įgyja suaugėliams būdingą sparnų formą.
Suaugusio vabzdžio kūno ilgis priklauso nuo rūšies; kai kurie užauga iki maždaug 7,6 cm. Daugelio rūšių patelės turi pjautuvo formos kiaušdėtį, kuriuo saugiai įterpia kiaušinius į augalo audinius.
Reikšmė ekosistemai ir apsauga nuo priešų
Katydidai yra svarbus paukščių maisto šaltinis, todėl reikšmingi mitybos grandinėje. Jie taip pat minta lapais, žiedais ir kita augaline medžiaga, prisidėdami prie augalų populiacijų reguliavimo. Kai kurios rūšys lesa ir kitus vabzdžius, tad padeda palaikyti ekologinę pusiausvyrą.
Dauguma katydidų aktyviausi naktį. Dieną jie slepiasi, ilsisi ir pasikliauja savo maskuote. Jei vabzdį sutrikdo galimas plėšrūnas, jis gali išskleisti sparnus grėsminga poza bei išskirti nemalonaus kvapo chemines medžiagas, siekdamas atbaidyti didesnį gyvūną.
Kulinarijos entuziastė, receptų kūrėja ir tinklaraščio autorė, kuri virtuvėje jaučiasi kaip namuose. Jos meilė maistui gimė dar vaikystėje, stebint močiutę ruošiant tradicinius lietuviškus patiekalus. Šiandien Gabija dalijasi ne tik autentiškais šeimos receptais, bet ir moderniais, sveikesniais jų variantais.
