Jūra daugeliui atrodo paslaptinga ir net kiek bauginanti. Todėl nenuostabu, kad keistas ir labai didelis žuvis primenantis padaras žmonėms sukelia nerimą. Ypač tada, kai vaizdai akimirksniu pasklinda socialiniuose tinkluose.
Kas iš tiesų yra ši keistoji jūros žuvis
Ta vadinamoji „pasaulio pabaigos žuvis“ yra didysis irklapelekis. Tai ilga, reta giliavandenė žuvis, gyvenanti toli po vandens paviršiumi. Ji aptinkama maždaug 200–1 000 metrų gylyje.
Dėl tokio gyvenimo būdo žmonės ją mato labai retai. Kai vis dėlto pasitaiko proga, žuvis iškart patraukia dėmesį. Jos kūnas ilgas, blizgus ir panašus į juostą. Nugaroje matyti ryškus raudonas dygliuotas pelekas.
Didysis irklapelekis laikomas ilgiausia kauline žuvimi vandenyne. Tačiau, nepaisant įspūdingo dydžio, jis iš esmės nepavojingas. Grėsmę jis gali kelti tik smulkiems vėžiagyviams, zooplanktonui, kalmarams ar medūzoms, kuriomis minta.
Iš kur atsirado „blogo ženklo“ reputacija
Mintis, kad ši žuvis neša nelaimę, atsirado dar seniai. Kai kuriose kultūrose jos pasirodymas buvo laikomas blogu ženklu. Dažniausiai manyta, kad jis pranašauja gamtos stichijas, ypač žemės drebėjimus.
Vienoje japonų tautosakoje ši giliavandenė žuvis vadinama jūros dievo rūmų pasiuntiniu. Pats pavadinimas rodo, kad susitikimas su ja buvo laikomas rimtu ir neįprastu įvykiu.
Nors tokie įsitikinimai šiandien skamba labiau kaip mitas, kartais žmones suglumina sutapimai. Po kelių negyvų šių žuvų pastebėjimų prie Japonijos krantų 2010 metais, kitais metais įvyko galingas povandeninis žemės drebėjimas ir cunamis. Vėliau tai siejosi ir su didele nelaime branduolinėje jėgainėje.
Kodėl apie šią žuvį kalbama vis dažniau
Didysis irklapelekis paprastai laikosi toliau nuo seklumų, kur žmonės dažniausiai plaukioja ar vaikšto su telefonais. Tačiau pastaraisiais metais pasirodė daugiau pranešimų apie jo stebėjimą. Kai kurie vaizdo įrašai labai greitai išplito internete.
Negyvos šios žuvys krantus pasiekdavo ir anksčiau. Vis dėlto pastaruoju metu užfiksuota ir gyvų ar dar judančių žuvų seklesniuose vandenyse. Daugeliu atvejų toks vaizdas reiškia, kad žuvis yra silpna, sužeista arba pateko ten, kur jai neturėtų būti.
Būtent tada ir kyla didžiausias triukšmas. Socialiniuose tinkluose pradeda plisti įrašai, komentarai ir spėlionės. Keistas jūros gyvūnas akimirksniu tampa sensacija.
Ką apie tai sako mokslas
Nors legenda apie nelaimes skamba įtaigiai, mokslas jos nepatvirtina. Nėra įrodymų, kad didžiojo irklapelekio pasirodymas pranašautų žemės drebėjimą ar kitą stichiją.
Buvo svarstymų, kad ši žuvis galbūt jautriau reaguoja į aplinkos pokyčius. Tačiau kol kas nėra įtikinamo paaiškinimo, kuris sietų jos pasirodymą su būsima nelaime. Ryšio tarp žuvies stebėjimų ir drebėjimų mokslininkai reikšmingo neįžvelgė.
Vis dėlto jūrų mitai lengvai neišnyksta. Jie grįžta kartu su naujomis istorijomis, vaizdo įrašais ir žmonių vaizduote. Todėl visai gali būti, kad šis paslaptingas gyventojas dar ne kartą taps naujų gandų ir legendų herojumi.
Kulinarijos entuziastė, receptų kūrėja ir tinklaraščio autorė, kuri virtuvėje jaučiasi kaip namuose. Jos meilė maistui gimė dar vaikystėje, stebint močiutę ruošiant tradicinius lietuviškus patiekalus. Šiandien Gabija dalijasi ne tik autentiškais šeimos receptais, bet ir moderniais, sveikesniais jų variantais.
