Drakulos skruzdėlė: žandikauliai 5 000 kartų greitesni už mirksnį

Drakulos skruzdėlė: žandikauliai 5 000 kartų greitesni už mirksnį

Drakulos skruzdėlė Mystrium camillae pasižymi vienu įspūdingiausių gyvūnų pasaulio judesių: jos žandikauliai susičiaupia maždaug 5 000 kartų greičiau nei žmogus sumirksi. Šis itin greitas smūgis laikomas sparčiausiu žinomu bet kurio Žemės gyvūno judesiu.

Drakulos skruzdėlė ir rekordinis žandikaulių smūgis

Šios skruzdėlės žandikauliai iš ramybės būsenos iki maždaug 321 km/val. greičio įsibėgėja per vos 0,000015 sekundės. Judesys yra apie 1 000 kartų greitesnis nei pirštų spragtelėjimas.

Mystrium camillae daugiausia aptinkama Azijos ir Australijos atogrąžų miškuose. Ji priklauso vadinamosioms Drakulos skruzdėlėms – taip pavadintoms dėl neįprasto maitinimosi būdo: jos minta savo jauniklių „krauju“, tiksliau, kūno skysčiais.

Žandikaulių judesį mokslininkams pavyko užfiksuoti tik itin greita kamera, filmuojančia 480 000 kadrų per sekundę. Toks filmavimo greitis leido išsamiai išnagrinėti mechanizmą, kurio plika žmogaus akimi pastebėti neįmanoma.

Kaip veikia neįprasti žandikauliai

Skirtingai nuo įprastų skruzdėlių ar žmogaus žandikaulių, Mystrium žandikauliai neveikia kaip paprastas vyris, kuris atsiveria ir susiveria, sugriebdamas grobį. Jų veikimą geriau galima palyginti su spragtelėjimu pirštais arba staigiu piršto mostu.

Ruošdamasi smūgiui, skruzdėlė stipriai prispaudžia vieną žandikaulį prie kito. Žandikauliai šiek tiek linksta ir išsigaubia, sukaupdami energiją tarsi susukta spyruoklė. Tuomet viršutinis, smogiantis žandikaulis praslysta pro apatinį ir staiga išsitiesia.

Šį veiksmą galima įsivaizduoti kaip nykščiu spaudžiamą pirštą: kol pirštas laikomas prispaustas, jame kaupiama įtampa, o nuslydęs nuo nykščio jis staigiai trenkiasi į delno pagrindą. Drakulos skruzdėlės atveju panašiai veikia viršutinis žandikaulis, o apatinis tampa atrama, nuo kurios jis nuslysta.

Smūgis, o ne įkandimas

Ši skruzdėlė grobio dažniausiai ne sugriebia, bet juo trenkia. Greitu žandikaulio mostu ji gali apsvaiginti kitus nariuotakojus, prispausti juos prie tunelio sienos arba nustumti šalin. Vėliau grobis pargabenamas į lizdą ir juo maitinamos lervos.

Mystrium camillae medžioja miško paklotėje, tarp nukritusių lapų ir pūvančių rąstų. Jos grobiu gali tapti vabzdžiai bei vorai, o tokia žandikaulių sistema tinka ir medžioklei, ir apsaugai nuo priešų.

Maži anatominiai skirtumai sukūrė ypač greitą mechanizmą

Tyrėjai žandikaulių sandarą nagrinėjo rentgeno metodais ir sukūrė trimatį jų anatomijos vaizdą. Paaiškėjo, kad plokšti žandikaulių šonai leidžia jiems praslysti vienam pro kitą. Nors kandančių ir spragtelėjimu smogiančių skruzdėlių žandikaulių forma skiriasi, šie skirtumai yra palyginti nedideli.

Tai rodo, kad evoliucijai pereiti nuo įprasto kandimo prie spyruoklę primenančio smūgio mechanizmo galėjo pakakti nedidelių sandaros pokyčių. Vis dėlto pati Mystrium gentis laikoma reta ir sunkiai aptinkama, todėl jos elgsena bei biologija dar nėra iki galo ištirta.

Ar greičio rekordą gali perimti termitai?

Nors Drakulos skruzdėlės žandikaulių smūgis šiuo metu laikomas greičiausiu žinomu gyvūnų judesiu, šis rekordas gali būti laikinas. Mokslininkai taip pat tiria spragtelėjančius termitus ir jų judesių greitį.

Gyvūnų greitis dažnai susijęs su kūno dydžiu: mažesni gyvūnai neretai gali judėti greičiau už didesnius. Kadangi kai kurie termitai yra gerokai mažesni už Mystrium camillae, neatmetama galimybė, kad jų spragtelėjimo mechanizmas gali būti dar spartesnis.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *