Troškinys ant laužo – tai vienas autentiškiausių ir jaukiausių lietuviškų patiekalų, kurį dažnai ruošiame gamtoje, iškylų ar stovyklavimo metu. Tai sotus ir maistingas valgis, kuris šildo ne tik kūną, bet ir sielą. Dažniausiai gaminamas dideliame puode virš atviros ugnies, troškinys leidžia mėgautis šviežiais ingredientais, kvapais ir natūraliu laužo aromatu. Tokia vakarienė vienija visą kompaniją prie laužo, nes pats maisto gaminimo procesas tampa tikra patirtimi, skatinančia bendravimą ir kūrybiškumą.
Ingredientai
- 800 g jautienos arba kiaulienos kumpio (galima naudoti ir vištieną, avieną)
- 3 didelės bulvės
- 3 morkos
- 2 svogūnai
- 2-3 skiltelės česnako
- 2 paprikos (raudona, geltona ar žalia)
- 1 cukinija arba baklažanas (nebūtina, bet puikiai tinka vasarą)
- 1 skardinė konservuotų pomidorų (arba 4 švieži, nulupti pomidorai)
- 2-3 lauro lapai
- 2-3 šaukštai pomidorų pastos (nebūtina, jei naudojate gana rūgščius arba daug šviežių pomidorų)
- Druska, pipirai pagal skonį
- Žiupsnelis rūkytos paprikos miltelių – suteikia stipresnį laužo aromatą (neprivaloma)
- Keli šakelės čiobrelių, krapų ar petražolių
- Aliejaus kepimui (geriausia – alyvuogių ar saulėgrąžų)
- Vandens arba mėsos sultinio (apie 1,5–2 litrai, priklausomai nuo puodo dydžio ir norimo tirštumo)
Gaminimo eiga
- Paruoškite laužą ir palaukite, kol susiformuos žarijos. Pasirinkite storadugnį troškintuvą arba puodą su dangčiu, tinkamą kabinti virš ugnies.
- Mėsą supjaustykite nedideliais, vienodo dydžio gabaliukais. Daržoves – stambiais, apie 2–3 cm gabalėliais, kad neištirptų troškinant.
- Ant žarijų (arba atskirai prie laužo, jei yra galimybė) įkaitinkite puodą ir įpilkite šlakelį aliejaus. Sudėkite svogūnus, apkepinkite, kol suminkštės ir švelniai paskrustų. Tuomet įdėkite česnaką ir apkepinkite dar kelias sekundes.
- Į puodą sudėkite mėsos gabalėlius. Nuolat maišydami apkepinkite, kol paviršius gražiai apskrus ir išsiskirs sultys. Jei mėsa labai liesa, galite įdėti šiek tiek lašinių ar sviesto dėl papildomo skonio.
- Sudėkite morkas, papriką, cukiniją ar baklažaną, dar šiek tiek pakepinkite. Tada sudėkite bulves, pomidorus (arba konservuotus pomidorus ir pomidorų pastą, jei naudojate), lauro lapus. Jeigu mėgstate, šiuo metu galima papildomai suberti rūkytos paprikos miltelius arba kitas mėgstamas prieskonines žoleles.
- Viską užpilkite vandeniu arba sultiniu – skysčio turi būti tiek, kad apsemtų visą turinį, bet ne iki pat kraštų, nes troškinimo metu dalis skysčio nugaruos. Užvirinkite ir sumažinkite ugnį, uždenkite dangčiu.
- Troškinkite apie 1–1,5 valandos, arba kol mėsa taps minkšta, o bulvės ir kitos daržovės sugers visus skonius, bet nepraras formos. Retkarčiais pamaišykite ir, jei reikia, papildykite vandeniu ar sultiniu.
- Pabaigoje paragaukite, ar pakanka druskos, pipirų ir kitų prieskonių. Jei mėgstate intensyvesnį skonį – įdėkite vieną kitą šaukštą pomidorų pastos ar papildomų prieskonių.
- Nuimkite nuo ugnies, įmaišykite kapotų šviežių žolelių (petražolės, krapai ar čiobreliai) ir palikite uždengtą 10–15 min., kad troškinys prisigertų visų kvapų.
- Patiekite tiesiai iš puodo prie laužo – troškinio kvapas ir skonis nepaliks abejingų!
Naudingi patarimai
Kai kurių troškinio ingredientų galite keisti pagal metų laiką ir savo skonį – svarbiausia išlaikyti bazę: mėsa, bulvės, svogūnai, morkos ir bent šiek tiek rūgštelės iš pomidorų. Mėsą būtinai apkepinkite prieš pilant vandenį – taip išliks skonis ir sultys. Jei norite išgauti kuo stipresnį laužo aromatą, naudokite natūralias žoleles ir drąsiai apkepkite ingredientus ant stipresnių žarijų pradžioje, bet vėliau palikite troškintis ant ramesnės ugnies – taip neišdegs.
Jei ruošiate didesnei kompanijai, kiekvieną ingredientą dauginkite iš žmonių skaičiaus. Troškinys puikiai tinka ir vegetariniam variantui – vietoje mėsos naudokite apkeptas pupeles, avinžirnius, grybų mišinį ar sojų gabaliukus, o sultinį – daržovių.
Jei gaminate troškinį gamtoje, būkite atsargūs su atvira ugnimi, pasirūpinkite saugumu ir laiku pamaišykite puodo turinį, kad niekas nepridegtų. Prieš troškinimą puodą galima lengvai įtrinti lašinukais ar sviestu, kad išvengtumėte prilipimo. Gaminant ant laužo, skysčio nugaruoja daugiau nei virtuvėje, todėl būkite pasiruošę po ranka turėti papildomo vandens ar sultinio.
Jei mėgstate kiek aštresnius patiekalus, įdėkite šiek tiek aitriosios paprikos ar kelis pipiriukus. Troškinys ant laužo ypač mėgsta nedidelį dūmo poskonį, todėl tinka trumpai naudoti rūkytą šoninę ar papriką.
Variacijos ir patiekimo idėjos
Klasikinis troškinys ant laužo – universali bazė kūrybiškumui. Gali būti ruošiamas ir žuvies, grybų pagrindu ar net be mėsos – pasirinkimas priklauso nuo jūsų skonio ir galimybių gamtoje.
Jeigu pasirinkote žuvies variantą – geriausiai tinka tvirtos baltos žuvies gabaliukai ir trupučio rūkyto šamo ar ungurio poskonis. Aukštaičių kraštuose mėgsta ir grikių ar perlinių kruopų papildymą – taip troškinys tampa dar sotesnis.
Patiekti troškinį galima tiesiog puodeliuose arba giliose lėkštėse, šalia patiekiant šviežios duonos, raugintų agurkų, stiklinę kefyro ar naminės girios. Troškinys puikiai išlaiko šilumą, todėl tinkamas ilgoms iškylų vakarienėms. Jei lieka, kitą dieną troškinys būna dažnai dar skanesnis – visi skoniai susigeria ir tampa vientisesni.
Norint nustebinti – galima į puodą įdėti kelis nesupjaustytus raugintus agurkus, šiek tiek obuolio ar slyvų, kurie suteiks rūgštelės ir netikėto skonio niuanso. Skirtingoms progoms eksperimentuokite su prieskoninėmis žolelėmis (raudonėlis, bazilikas) ar net įmaišykite šlakelį raudono vyno tirštam padažui gauti.
Gaminant troškinį gamtoje, kiekvienas šeimos ar draugų narys gali prisidėti – kas pjausto mėsą, kas maišo puodą ar renka žoleles. Tai komandinio darbo patiekalas, kuris suartina ir leidžia pamiršti kasdienį skubėjimą. Troškinys ant laužo – tikra lauko virtuvės klasika, atgaivinanti tradicijas ir sukurianti neišdildomus įspūdžius prie ugnies.
Kulinarijos entuziastė, receptų kūrėja ir tinklaraščio autorė, kuri virtuvėje jaučiasi kaip namuose. Jos meilė maistui gimė dar vaikystėje, stebint močiutę ruošiant tradicinius lietuviškus patiekalus. Šiandien Gabija dalijasi ne tik autentiškais šeimos receptais, bet ir moderniais, sveikesniais jų variantais.
