Turkiškos duonos receptas puriai ir traškiai namų duonai

Turkiška duona (turkiškai – „ekmek”) – tai puikios tekstūros, kvapni, išraiškingai traški ir drėgna duona, kuri neatsiejama nuo Turkijos virtuvės. Šis gaminys geriausiai žinomas kaip tradicinis priedas prie šiltų patiekalų, sriubų, hummuso, kebabų ar tiesiog kaip pusryčių stalo akcentas. Turkiška duona gali būti įvairių formų: nuo elastingų, storų padų iki apvaliųjų, plokščių duonelių su semkų, juodgrūdžių ar sezamo sėklomis ant viršaus. Ši duona visada išsiskiria ypatingu purumu, komfortiškai traškia plutele ir universaliu skoniu. Straipsnyje gilinsimės, ką reiškia turkiška duona, kaip ją iškepti namuose, pasidalinsime svarbiausiais ingredientais, žingsnis po žingsnio gaminimo eiga, pateiksime naudingų patarimų bei aptarsime įvairias šios duonos interpretacijas ir patiekimo būdus.

Ingredientai

  • 500 g kvietinių miltų (geriausia 550 tipo arba aukščiausios rūšies)
  • 325 ml šilto vandens
  • 7 g sausų mielių arba 20 g šviežių mielių
  • 2 šaukštai alyvuogių aliejaus
  • 2 šaukšteliai cukraus
  • 1,5 šaukštelio druskos
  • 1 šaukštas paprasto jogurto (nebūtina, pagal skonį)
  • 1 kiaušinis (tepti viršų)
  • 1 šaukštas vandens (tešlai viršų tepti)
  • 1 šaukštas sezamo ar juodgrūdžių sėklų (pabarstymui)

Gaminimo eiga

  1. Į šiltą vandenį suberkite mieles bei cukrų. Palikite 5–7 minutėms, kad mielės suaktyvėtų ir pradėtų putoti.
  2. Dideliame dubenyje sumaišykite miltus ir druską.
  3. Į miltų mišinį supilkite mielių tirpalą, alyvuogių aliejų ir (jei naudojate) jogurtą. Pradėkite maišyti šaukštu, o vėliau ranka minkykite tešlą, kol ji taps vientisa ir elastinga – apie 10 minučių. Jei tešla per daug lipni, pabarstykite dar šiek tiek miltų, tačiau nepersistenkite – svarbiausia, kad tešla liktų šiek tiek drėgna.
  4. Dubens vidų patepkite aliejumi, padėkite į jį tešlą ir uždenkite švariu rankšluosčiu. Leiskite tešlai pakilti 1–1,5 valandos, kol ji padvigubės.
  5. Iškilusią tešlą trumpai paminkykite, išverskite ant švelniai miltuoto paviršiaus ir padalinkite į dvi dalis (jei kepate mažesnes duonas) arba formuokite vieną didelę kepalą.
  6. Suformuokite ovalo arba apskritimo formos duoną (apie 2–3 cm storio), perkelkite ją ant kepimo popieriumi išklotos skardos. Uždenkite rankšluosčiu ir dar kartą leiskite pakilti 30–40 minučių.
  7. Įkaitinkite orkaitę iki 230 °C (su ventiliatoriumi), apačioje pastatykite nedidelį indą su vandeniu, kad orkaitėje būtų garų – tai svarbu traškiai plutelei susidaryti.
  8. Kiaušinį išplakite su 1 šaukštu vandens, lengvai patepkite duonos paviršių.
    Viršuje braukite įstrižas arba stačiakampio formos įpjovas peiliu arba specialia mentele.
    Pabarstykite sezamo ar juodgrūdžių sėklomis.
  9. Pašaukite į orkaitę ir kepkite 15–18 minučių (mažesnės duonelės) arba 20–25 minutes (didesnė duona), kol gražiai paruduos, plutelė taps traški, o duona skleis būdingą aromatą.
  10. Ištraukę iš orkaitės, duoną šiek tiek atvėsinkite ant grotelių ir ragaukite dar šiltą – tada ji skaniausia!

Naudingi patarimai

Norint gauti autentišką turkiškos duonos skonį ir tekstūrą, svarbiausia – teisingas tešlos minkymas ir tinkamas pakilimas. Telkit dėmesį į tešlos drėgnumą: ji turi būti švelni, bet ne klampi. Jei norisi išties traškios plutos, būtinai naudokite karštą orkaitę ir nepamirškite įdėti indo su vandeniu – vandens garai labai svarbūs traškumui.

Nepersūdykite – taip išryškinsite natūralų miltų skonį, o sėklas ant viršaus užbarstykite dosniai, jos suteiks ypatingo kvapo ir papildomos tekstūros.

Duoną galima paruošti iš vakaro: tešlą išminkę, dėkite ją į šaldytuvą, o ryte užbaikite kildinti ir kepkite – taip ji bus dar kvapesnė ir lengviau virškinama. Jei neturite jogurto, galite visiškai jo atsisakyti – duona taip pat puikiai pavyksta.

Laikykite duoną suvyniotą į medvilninį rankšluostį arba lino maišelį – taip ji ilgiau išlaikys minkštumą. Jei norite atgaivinti duoną kitą dieną, trumpam pašildykite ją orkaitėje.

Variacijos ir patiekimo idėjos

Turkiška duona puikiai tinka šiltų ir šaltų užkandžių stalui – sukraukite ją į krepšelį, išdėliokite humuso, baklažanų ar pomidorų užtepėlių, šviežių daržovių, fetos sūrio ir alyvuogių. Tai ideali duona įvyniojimams ar sumuštiniams su vištiena, jautiena, keptomis daržovėmis.

Viena populiariausių variacijų – „Ramadano duona” (pide) – ovali, itin puri, ryškiais įbrėžimais, gausiai apibarstyta sezamo ar juodgrūdžių sėklomis. Iš tos pačios tešlos galite kepti ir mažesnes bandeles arba dėti pjaustytų alyvuogių tiesiai į tešlą.

Turkiška duona puikiai dera su įvairiomis sriubomis, itin su tiršta lęšių sriuba, pomidorų troškiniais ar šiltomis ankštinių kultūrų užtepėlėmis. Galite ją skanauti ir kaip desertą – plonąją versiją aptepkite sviestu ir pabarstykite cukraus ir cinamono mišiniu.

Pagal pageidavimą, į tešlą galite įmaišyti šiek tiek šviežių žolelių (pvz., čiobrelio, rozmarino) – taip duona įgaus dar išraiškingesnį skonį. Norint pasiekti dar didesnį purumą ir ypatingą aromatą, kvietinius miltus galite maišyti su nedidele dalimi viso grūdo miltų.

Eksperimentuokite su sėklomis: jei norite sveikesnio varianto, viršų pabarstykite moliūgų, saulėgrąžų sėklomis arba jų mišiniu. Taip gausite ir patrauklų vaizdą, ir daugiau naudingų medžiagų.

Išsikepus tokią duoną namuose, ji tampa viso stalo žvaigžde – subtiliai šilta, nepaprastai kvapni ir universali, tad drąsiai eksperimentuokite ir dalinkitės su artimaisiais!