Uošvienės liežuviai – skambus pavadinimas, kuris Lietuvos virtuvėje žavi savo paprastumu, nostalgišku skoniu ir vizualia išvaizda. Šis gardus, lengvai pagaminamas užkandis – tikras klasikinių šeimos vaišių akcentas, dažnai matytas ant šventinių stalų kartu su kitais lietuviškais patiekalais. Nors pavadinimas gali pasirodyti intriguojantis ar net šmaikštus, iš tiesų “uošvienės liežuvis” reiškia trapų ploną vyniotinį, pagamintą iš švelnios ir elastingos tešlos bei gardaus įdaro – dažniausiai varškės, virtų kiaušinių, grybų, mėsos ar daržovių.
Šiuo patiekalu mėgautis gali kiekvienas, nes jis universalus, lengvai pritaikomas pagal savo mėgstamus skonius, o subtili tešlos tekstūra ir sodrus įdaras susilieja į harmoningą visumą. Uošvienės liežuviai puikiai tiks kaip užkandis prie arbatos, šventėms, savaitgalio vėlyviesiems pusryčiams ar net pietų dėžutei į darbą. Šiame straipsnyje detaliai apžvelgsime, kaip paruošti tradicinį uošvienės liežuvio variantą su varškės įdaru, pateiksime naudingų patarimų ir idėjų įvairioms improvizacijoms.
Ingredientai
- 250 g kvietinių miltų
- 100 g sviesto (šalto)
- 120 ml natūralaus jogurto arba grietinės
- 1 kiaušinis (tešlai)
- Žiupsnelis druskos
- 1 šaukštelis kepimo miltelių
- 300 g varškės (pageidautina riebesnės)
- 2–3 virtų kiaušinių (įdarui)
- 1–2 šaukštai kapotų krapų arba petražolių (nebūtina, bet gaivina skonį)
- Druskos ir šviežiai maltų pipirų pagal skonį (įdarui)
- 1 šaukštas majonezo arba tirštos grietinės (įdarui, pagal norą)
- Kiaušinio trynys viršui aptepti
- Sezamų, juodgrūdžių ar aguonų sėklų pabarstymui (nebūtina)
Gaminimo eiga
- Paruoškite tešlą. Dubenyje sumaišykite miltus su druska ir kepimo milteliais. Įdėkite šaltą gabaliukais pjaustytą sviestą ir ištrinkite tarp pirštų iki smulkių trupinių. Supilkite jogurtą (arba grietinę) ir lengvai paplaktą kiaušinį, tuomet greitai suformuokite vientisą tešlos rutulį. Neperminkykite – tešla turi būti elastinga, trupanti. Jei reikia, įdėkite šiek tiek daugiau miltų ar jogurto, kad gautumėte norimą konsistenciją. Suvyniokite į plėvelę ir padėkite į šaldytuvą 30 min.
- Kol tešla ilsisi, paruoškite įdarą. Varškę sumaišykite su smulkiai supjaustytais virtais kiaušiniais, kapotais žalumynais, įberkite druskos, pipirų pagal skonį. Jeigu norisi daugiau sultingumo, galite įmaišyti šaukštą majonezo arba tirštos grietinės. Įdaro masė turi būti tepama, bet pakankamai tvirta.
- Orkaitę įkaitinkite iki 180 °C (viršus–apačia, be vėjelio).
- Paėmę tešlą, ją padalykite į 2 arba 3 dalis – taip paprasčiau bus iškočioti. Kiekvieną gabalą iškočiokite plonai, maždaug 3 mm storio stačiakampį ant miltuoto paviršiaus.
- Ant kiekvieno stačiakampio paskleiskite įdaro sluoksnį, palikite po 1 cm kraštuose. Stenkitės paskirstyti kuo tolygiau, kad gautųsi vientisas vyniotinis.
- Susukite tešlą į ritinėlį, kraštus šiek tiek užspauskite. Gaunasi ilgų, plonų vyniotinių juostos – „liežuviai“.
- Aštriu peiliu supjaustykite juos į 4–6 cm pločio gabalus, išdėliokite ant kepimo popieriumi išklotos skardos palikdami tarpus (kepdami šiek tiek išsiplės).
- Kiekvieną piršto storio „liežuvį” aptepkite kiaušinio tryniu. Norite dekoruoti? Apibarstykite sėklomis.
- Kepkite įkaitintoje orkaitėje apie 20–25 min., kol paviršius taps auksinis ir traškus, o apačia gražiai apskrus.
- Išimkite, atvėsinkite. Uošvienės liežuviai skaniausi šiek tiek pravėsę – tada ir įdaras būna standesnis, ir gardesnė tekstūra. Patiekite šiltus arba kambario temperatūros.
Naudingi patarimai
Norite nepriekaištingų „uošvienės liežuvio“ juostelių? Pirmiausia pasirūpinkite, kad sviestas tešloje būtų tikrai šaltas – nuo to priklausys, ar tešla bus trapi ir švelni. Tešlą būtina laikyti šaldytuve, kad ji neliptų prie rankų ir būtų paprasčiau kočioti.
Jei norite, kad jūsų patiekalas išlaikytų „liežuvio“ formą ir kepant neišsiskleistų, supjausčius ritinėlį galite švelniai užspaudžiant briauną ir dėti su nupjautu paviršiumi į viršų.
Eksperimentuokite su įdaro prieskoniais – įpilkite šiek tiek aitriojo padažo arba paragaukite, ar netrūksta druskos – būtent įdaras suteikia pagrindinę skonių natą. Jei jums patinka sotesni variantai, varškės užpilą galite papildyti smulkintais keptais svogūnais, rūkyta mėsa ar net trupučiu sūrio.
Norintiems mažiau kaloringo varianto, rinkitės liesesnę varškę, natūralų jogurtą ir venkite priedų kaip majonezas. Improvizuokite pagal metų laiką: pavasarį ar vasarą į įdarą puikiai tiks švieži žalumynai, vasarą pabandykite pridėti smulkintų jaunų špinatų ar net garbanotosios lapinės kalė.
Variacijos ir patiekimo idėjos
Nors populiariausias uošvienės liežuvio įdaras – varškė su kiaušiniais ir žalumynais, šis receptas atviras eksperimentams. Štai kelios idėjos:
- Su grybais: vietoje kiaušinių į varškę įmaišykite keptų pievagrybių ar miško grybų, šlakelį grietinėlės, šviežio svogūno laiško.
- Su mėsa: įdaro varškės bazę papildykite smulkinta kepta vištiena, rūkyta kiauliena ar net virta kalakutiena – gardus ir soti užkanda.
- Daržovių variantas: pridėkite tarkuoto cukinijos, špinatų, šviežio pomidoro (be sėklų) ar net lengvai paskrudintų paprikų.
- Sūrio akcentas: stipresniam skoniui pamėginkite į varškės masę įmaišyti trupinto fetos, mocarelos ar fermentinio sūrio.
Patiekimo idėjos labai įvairios. Tradiciškai uošvienės liežuviai patiekiami kaip užkandis šventiniame krepšelyje arba šalia pikantiškų padažų: galima gaminti varškės arba grietinės užtepėlę, pagardintą česnaku ar žalumynais. Šie vyniotiniai puikiai laikosi kelias dienas, todėl juos galite ruošti iš anksto ir pasiimti į iškylą, darbą ar mokyklą. Puikiai dera su žaliomis daržovėmis – agurkais, salotų lapais, pomidorais ar raugintomis daržovėmis.
Jei norisi šventiškesnės išvaizdos, kepkite liežuvius mažesnius, aptakius, apibarstykite juodgrūdėmis, sezamais ar iš karto po kepimo papuoškite šviežiais žalumynais. Tai universalus užkandis, kuris lengvai pavirs kiekvienos šventės pažiba arba kasdienių pusryčių džiaugsmu.
Tikras lietuviškos kulinarijos perliukas – uošvienės liežuviai nepaliks abejingų ir taps mėgstamu šeimos patiekalu. Drąsiai eksperimentuokite, išmėginkite įvairius įdarus ir dalinkitės su artimaisiais!

Kulinarijos entuziastė, receptų kūrėja ir tinklaraščio autorė, kuri virtuvėje jaučiasi kaip namuose. Jos meilė maistui gimė dar vaikystėje, stebint močiutę ruošiant tradicinius lietuviškus patiekalus. Šiandien Gabija dalijasi ne tik autentiškais šeimos receptais, bet ir moderniais, sveikesniais jų variantais.
