Varškės žagarėliai – vienas iš nostalgiją keliančių lietuviškos virtuvės kepinių, kuris jau kelis dešimtmečius džiugina tiek suaugusius, tiek vaikus. Tai traškių, iškarpytos formos sausainių tipo užkandis, kuris išsiskiria subtiliu saldumu ir lengva, orui pralaidžia tekstūra. Skirtingai nei tradiciniai žagarėliai, kurie dažniausiai būna švelniai saldūs ir gaminami be varškės, varškės žagarėliai pasižymi ypatingu minkštumu bei švelniu, rūgštesniu prieskoniu, kurį suteikia į tešlą įmaišyta varškė. Šis desertas dažnai ruošiamas šeimos šventėms, Velykoms ar tiesiog savaitgalių popietėms su karštu arbatos ar kavos puodeliu. Pats pavadinimas „žagarėliai“ kilo iš jų formos – šie sausainiai dažnai būna supjaustyti ruoželiais ir išlankstyti į netradicines ornamentines figūras, primenančias žagarus.
Ingredientai
- 250 g šviežios neperdirbtos varškės (geriausia 9% riebumo)
- 2 dideli kiaušiniai
- 70 g cukraus
- 1 pakelis vanilinio cukraus (8–10 g)
- 220–250 g kvietinių miltų (priklausomai nuo varškės drėgnumo)
- 1 šaukštelis kepimo miltelių
- Žiupsnelis druskos
- 50 g sviesto (tirpinto ir atvėsinto)
- Aliejaus (kepimui, apie 500 ml, priklausomai nuo indo dydžio)
- Cukraus pudros (pabarstymui, pagal skonį)
Gaminimo eiga
-
Pasiruoškite visus ingredientus. Varškė turi būti kambario temperatūros – jei naudojate itin sausringą, ją galite pertrinti per sietelį, kad ji taptų purus. Sviestą išlydykite ir palikite atvėsti.
-
Kiaušinių plakinys. Dideliame dubenyje suplakite kiaušinius, cukrų, vanilinį cukrų ir žiupsnelį druskos, kol gausite vientisą, lengvai putojantį plakinį.
-
Įmaišykite varškę. Į kiaušinių masę sudėkite varškę ir gerai pertrinkite – galite naudoti šluotelę ar šakutę. Svarbu, kad masė taptų kuo glotnesnė.
-
Supilkite sviestą. Įmaišykite išlydytą ir atvėsintą sviestą, viską kruopščiai išmaišykite.
-
Miltų mišinys. Atskirame inde sumaišykite miltus su kepimo milteliais. Po truputį berkite miltų mišinį į varškės tešlą, nuolat maišydami. Pradžioje naudokite šaukštą, o tešlai tirštėjant – rankas.
-
Minkykite tešlą. Tešla neturi lipti prie rankų, bet taip pat neturėtų būti labai kieta. Jeigu jaučiasi per minkšta, įberkite šiek tiek daugiau miltų. Uždenkite tešlą maistine plėvele arba švariu rankšluosčiu ir palaikykite 10–15 minučių, kad ji šiek tiek „pailsėtų“.
-
Formuokite žagarėlius. Darbo paviršių lengvai pabarstykite miltais. Imkite nedidelį tešlos gabalėlį ir iškočiokite iki 0,5–1 cm storio lakšto. Peiliu arba specialiu tešlos ratuku supjaustykite stačiakampiais ar rombo formos gabaliukais.
-
Formų išlankstymas. Kiekvieno žagarėlio viduryje padarykite išilginį įpjovimą ir vieną kraštą pervėkite pro šį įpjovimą – taip suformuosite tradicines žagarėlių „kasas“ ar „žagarelius“.
-
Kepimas aliejuje. Plačiame puode ar keptuvėje įkaitinkite aliejų iki 170–180 °C (jei neturite termometro, įmeskite mažą tešlos gabaliuką – jei aplink jį iškart pradeda kilti burbuliukai, aliejus pakankamai karštas). Sudėkite po kelis žagarėlius vienu metu (neperkraukite indo), kepkite 1–2 minutes iš abiejų pusių, kol pagels ir taps traškūs.
-
Nusausinimas ir pabarstymas. Apkepusius žagarėlius išimkite ir dėkite ant popierinių rankšluosčių, kad nuvarvėtų riebalų perteklius. Dar šiltus, gausiai apibarstykite cukraus pudra.
-
Patiekimas. Tradiciškai varškės žagarėliai gardaujami dar šilti, tačiau puikiai išlieka traškūs ir atvėsę, todėl tinka tiek skubiam užkandžiui, tiek šventinėje vaišių lėkštėje.
Naudingi patarimai
- Pasiruoškite visus ingredientus. Varškė turi būti kambario temperatūros – jei naudojate itin sausringą, ją galite pertrinti per sietelį, kad ji taptų purus. Sviestą išlydykite ir palikite atvėsti.
- Kiaušinių plakinys. Dideliame dubenyje suplakite kiaušinius, cukrų, vanilinį cukrų ir žiupsnelį druskos, kol gausite vientisą, lengvai putojantį plakinį.
- Įmaišykite varškę. Į kiaušinių masę sudėkite varškę ir gerai pertrinkite – galite naudoti šluotelę ar šakutę. Svarbu, kad masė taptų kuo glotnesnė.
- Supilkite sviestą. Įmaišykite išlydytą ir atvėsintą sviestą, viską kruopščiai išmaišykite.
- Miltų mišinys. Atskirame inde sumaišykite miltus su kepimo milteliais. Po truputį berkite miltų mišinį į varškės tešlą, nuolat maišydami. Pradžioje naudokite šaukštą, o tešlai tirštėjant – rankas.
- Minkykite tešlą. Tešla neturi lipti prie rankų, bet taip pat neturėtų būti labai kieta. Jeigu jaučiasi per minkšta, įberkite šiek tiek daugiau miltų. Uždenkite tešlą maistine plėvele arba švariu rankšluosčiu ir palaikykite 10–15 minučių, kad ji šiek tiek „pailsėtų“.
- Formuokite žagarėlius. Darbo paviršių lengvai pabarstykite miltais. Imkite nedidelį tešlos gabalėlį ir iškočiokite iki 0,5–1 cm storio lakšto. Peiliu arba specialiu tešlos ratuku supjaustykite stačiakampiais ar rombo formos gabaliukais.
- Formų išlankstymas. Kiekvieno žagarėlio viduryje padarykite išilginį įpjovimą ir vieną kraštą pervėkite pro šį įpjovimą – taip suformuosite tradicines žagarėlių „kasas“ ar „žagarelius“.
- Kepimas aliejuje. Plačiame puode ar keptuvėje įkaitinkite aliejų iki 170–180 °C (jei neturite termometro, įmeskite mažą tešlos gabaliuką – jei aplink jį iškart pradeda kilti burbuliukai, aliejus pakankamai karštas). Sudėkite po kelis žagarėlius vienu metu (neperkraukite indo), kepkite 1–2 minutes iš abiejų pusių, kol pagels ir taps traškūs.
- Nusausinimas ir pabarstymas. Apkepusius žagarėlius išimkite ir dėkite ant popierinių rankšluosčių, kad nuvarvėtų riebalų perteklius. Dar šiltus, gausiai apibarstykite cukraus pudra.
- Patiekimas. Tradiciškai varškės žagarėliai gardaujami dar šilti, tačiau puikiai išlieka traškūs ir atvėsę, todėl tinka tiek skubiam užkandžiui, tiek šventinėje vaišių lėkštėje.
Naudingi patarimai
Siekiant tobulų varškės žagarėlių, atkreipkite dėmesį į kelis esminius momentus. Pirmiausia – varškė. Per sausa varškė gali padaryti tešlą biria, per šlapia – lipnia ir sunkiai formuojama. Jei naudojate drėgnesnę varškę, padidinkite miltų kiekį pagal poreikį, tačiau stenkitės nepadauginti jų, kad kepiniai nepavirstų kietais sausainiais. Antra – aliejaus temperatūra. Kepant per žemoje temperatūroje, žagarėliai prisigers riebalų ir praras savo trapumą. Per daug įkaitęs aliejus gali sudeginti išorę, o vidus liks nepakankamai iškepęs. Jei neturite termometro, tiesiog tikrinkite keliais bandomaisiais gabalėliais. Trečia: žagarėlius iškočiokite nei per plonai, nei per storai – 0,5–1 cm yra optimalus storis traškiam, bet minkštam vidui. Be to, netepkite žagarėlių cukraus pudra, kol jie vis dar šlapi nuo aliejaus – kitaip cukrus gali ištirpti, nepalikdamas gražaus sniego efekto. Galiausiai, jei norite efektingesnio pristatymo, naudokite dantytą tešlos ratuką, kuris žagarėliams suteiks dailius, banguotus kraštus.
Variacijos ir patiekimo idėjos
Varškės žagarėliai – be galo universalus kepinys, kurį galite pritaikyti prie savo skonio ir šeimos tradicijų. Jei mėgstate citrusinius poskonius, į tarkuotą tešlą įmaišykite vienos citrinos ar apelsino žievelės. Norite pikantiškesnio skonio? Įdėkite žiupsnelį cinamono ar muskato riešuto. Kai kuriuose regionuose vietoje dalies cukraus naudojamas rudas cukrus arba net trupučiai medaus, kad skonis būtų karamelinis. Žagarėlius galite gardinti ir kapotais riešutais, į tešlą įmaišydami šiek tiek smulkintų lazdyno ar migdolų. Norint išgauti ypatingą trapumą, per pusę sviesto pakeiskite rūgščia grietine – tai suteiks lengvesnę tekstūrą.
Patiekimo idėjų netrūksta: varškės žagarėliai puikiai dera su šviežiais uogų ar vaisių džemais, riebesniu jogurtu ar medaus-klevų sirupo lašeliu. Šviesesnių švenčių metu, tarkime, Velykoms ar Kalėdoms, iškepkite žagarėlius įvairių dydžių ir pabarstykite ne tik pudra, bet ir cinamono-cukraus mišiniu. Jei norite modernesnio varianto, panardinkite žagarėlių kraštelius į išlydytą šokoladą ir apibarstykite šiek tiek traškių džiovintų vaisių. Priderinkite prie gaivaus kompoto, citrinų arbatos ar net kapučino puodelio – toks desertas visada atneš jaukumo namams ir pradžiugins kiekvieną svečią!
Kulinarijos entuziastė, receptų kūrėja ir tinklaraščio autorė, kuri virtuvėje jaučiasi kaip namuose. Jos meilė maistui gimė dar vaikystėje, stebint močiutę ruošiant tradicinius lietuviškus patiekalus. Šiandien Gabija dalijasi ne tik autentiškais šeimos receptais, bet ir moderniais, sveikesniais jų variantais.
