Kiekvienais metais labai rūpinuosi savo paprikomis per visą jų ilgą augimo laikotarpį – nuo vasario iki gegužės. Stebiu kiekvieną, net menkiausią, jų pokytį ieškodamas streso, ligų ar kitų galimų problemų ženklų. Paprikos nėra itin reiklios, jei tik žinote, ką darote, tačiau jos yra mano mėgstamiausia kultūra – tiek sėjai, tiek valgymui, tiek pardavimui, tiek stebint, kaip jos noksta laukuose.
Paprikų įvairovė
Šiuo metu mano paprikos pradeda nokti ir keisti spalvą. Kai kurie augintojai jau gali džiaugtis ankstyvu derliumi, nes šios daržovės itin mėgsta šilumą. Kuo aukštesnė temperatūra, tuo greičiau jos sunoksta, o aštresnių veislių skonį karštis dar labiau sustiprina. Net kelių laipsnių skirtumas gali lemti, kada prasidės derlius. Kaip sekasi jūsų paprikoms?
Paprikų auginimas iš sėklų
Paprikoms užaugti reikia daug laiko. Nuo sėjos iki daigų persodinimo gali prireikti 10-12 savaičių. Procesas yra panašus į pomidorų sėjimą, todėl dažnai juos sodinu kartu vasario viduryje, bet kiekvieną kartą pagalvoju, kad paprikas reikėjo sėti dar anksčiau.
Sėklas beriu tankiai į medines arba šiltnamio padėklus, pripildytus drėgnos sėklų dygimo terpės. Pieštuku padarau vageles maždaug kas 1,3 cm ir atsargiai sudedu sėklas, palikdamas tarpus, kad jos nesiliestų viena su kita. Tada lengvai užberiu jas žeme ir dedu į šiltnamį, ant šildymo kilimėlio, kad dygimas būtų greitesnis. Jei tokio kilimėlio nėra, galima sėklas laikyti šiltoje vietoje. Kaip ir daugumai augalų, svarbu išlaikyti dirvožemio paviršių drėgną iki pat dygimo. Paprastai sėklos sudygsta per 1-2 savaites. Po to laistymą sumažinu iki vieno ar dviejų kartų per dieną, o augant daigams laistau rečiau, bet gausiau.
Kai daigai turi vieną ar du tikruosius lapus (maždaug po šešių savaičių), juos persodinu į 10 cm skersmens vazonėlius, keletą dienų palieku pavėsyje, o tada grąžinu į šiltnamį, kur jie dar mėnesį auga šilumoje iki perkėlimo į lauką.
Svarbu paprikų daigus prieš persodinimą „užgrūdinti”, palaipsniui pripratinant prie lauko sąlygų maždaug savaitę ar dvi. Jie yra pasiruošę sodinimui, kai jų šaknys yra stiprios ir gerai išsivysčiusios.
Sodinant paprikas, jas galima įterpti gana giliai į dirvą – netgi užkasant pirmuosius lapus. Po pasodinimo būtina gausiai palaistyti. Pirmas kelias savaites augalus laistau kas antrą dieną, o vėliau, jiems subrendus, laistymą galima retinti, leidžiant dirvožemiui išdžiūti tarp laistymų. Paprikos nemėgsta drėgmės pertekliaus, tačiau ir per didelis stresas joms kenkia.
Paprikų tręšimas
Paprikoms naudinga papildoma mityba per visą ilgą augimo sezoną. Be reguliaraus laistymo kompostine arbata ar žuvų/ dumblių emulsija, du kartus per sezoną patręšiu azotu turtingomis trąšomis – tam naudoju granuliuotas arba miltelių pavidalo trąšas, kurias paskirstau aplink augalų pagrindą ir lengvai įterpiu į dirvą. Papildomas tręšimas padeda augalui suformuoti stiprią struktūrą ir lapų vainiką prieš pradedant derėti.
Kenkėjai ir ligos
Paprikos gali būti jautrios amarams, antraknozei (grybelinei ligai, dėl kurios vaisiai tampa dėmėti ir pūna) bei fitofterai (pavojingam grybeliui, galinčiam sunaikinti augalus). Tačiau jei dirvožemis yra tinkamai prižiūrimas ir nėra ligų požymių, nereikia per daug nerimauti dėl kenkėjų.
Didžiausia problema man – saulės pažeidimai. Jei augalas nesuformuoja pakankamai lapų, kurie apsaugotų vaisius, jie gali nudegti ir greitai sugesti. Verta reguliariai apžiūrėti augalus ir, jei reikia, vaisius nuimti anksčiau.
Kada skinti paprikas?
Paprikoms auginti reikia kantrybės. Daugelis žmonių, eidami pro mano laukus, nori skinti dar žalias paprikas, tačiau, išskyrus kelias išimtis, dauguma paprikų turi sunokti iki raudonos, geltonos ar oranžinės spalvos. Žaliosios paprikos tapo populiarios parduotuvėse, tačiau jos neatspindi visos paprikų įvairovės.
Kai paprikos sunoksta, jas galima skinti rankomis arba žirklėmis, paliekant nedidelį kotelį. Derliaus sezonas gali tęstis kelis mėnesius – kai kurios paprikos derlių duoda iki spalio ar net lapkričio. Kai augalai nustoja derėti arba reikia atlaisvinti vietą sode, galima juos pašalinti ir kompostuoti.
Mėgstamiausios paprikų veislės
Jimmy Nardello – ryškiai raudonos, pailgos, atrodo aštrios, bet iš tiesų yra saldžios. Jas kepant aliejuje ir pabarstant druska, saldumas dar labiau išryškėja.
Padron – viena iš nedaugelio veislių, kurią galima skinti žalią, neaukojant skonio. Geriausia jas kepti keptuvėje be aliejaus, o tada apšlakstyti alyvuogių aliejumi ir pabarstyti druska.
Corno di Toro Rosso ir Giallo – didelės, raudonos ir geltonos spalvos paprikos, puikiai tinkančios tiek žaliavalgiams, tiek kepimui. Jų augalai gali užaugti dideli, todėl kartais juos reikia pririšti, kaip pomidorus.
Kokias paprikas auginote šiais metais? Pasidalykite nuotraukomis ir patirtimi! Kitame tinklaraščio įraše kalbėsime apie vėlyvos vasaros daržo priežiūrą – kokie darbai laukia, ruošiantis rudeniui.
