Sulos rauginimas – tai senovinė lietuvių tradicija, kurios dėka iš natūralios beržų ar klevų sulos gimsta gaivus, lengvai putojantis gėrimas su unikaliu skoniu. Šis procesas ne tik padeda prailginti sulos vartojimo laiką, bet ir papildomai praturtina ją naudingiomis bakterijomis bei vitaminais. Rauginta sula išsiskiria subtiliu rūgštumu, gaivumu, švelniu natūraliu saldumu ir šiek tiek gazuotais burbuliukais. Ji puikiai tinka kaip šaltas gaivinantis gėrimas vasaros metu arba natūralus probiotikų šaltinis bet kuriuo metų laiku. Šiame straipsnyje išsamiai papasakosiu, kaip galima lengvai namuose pasigaminti raugintą sulą, ko tam reikia ir kaip ją tinkamai vartoti.
Ingredientai
- 5 litrų šviežios beržų ar klevų sulos
- 1–2 saujos razinų arba sauja džiovintų spanguolių (nebūtina, bet pagerina raugimo procesą)
- 1–2 citrinos griežinėliai (nebūtina, skonio, aromato ir rūgštingumo suteikimui)
- 20–30 g natūralaus medaus arba cukraus (skonio ir rūgštingumo pagerinimui, ypač jei sula labai šviežia ir saldi)
- Sandarus stiklinis arba plastikinis indas (geriausia 5 litrų talpos)
- Marlinis ar audinio dangtelis (uždengimui pirmomis dienomis)
Gaminimo eiga
- Paruoškite visas reikalingas priemones. Indą kruopščiai išplaukite, kad nebūtų riebalų ar ploviklio likučių, nes jie gali sugadinti fermentaciją.
- Supilkite šviežią sulą į pasirinktą indą. Jei norite greitesnio fermentavimo, įberkite saują razinų ir/arba citrinos griežinėlių – jie padės užsimegzti raugui ir pagerins skonį.
- Pagal pageidavimą įdėkite natūralaus medaus ar cukraus – tai padės subalansuoti rūgštumą, jeigu sula labai saldi arba norite intesyvesnės fermentacijos. Nepadauginkite – užteks vos 20–30 gramų visam kiekiui.
- Pirmosiomis 1–2 dienomis indą uždenkite dvigubu marlės ar lengvos drobės sluoksniu ir statykite vėsioje, bet ne šaltoje (apie 16–20 °C) vietoje. Taip sula pradės natūraliai fermentuotis ir nepateks dulkių ar vabzdžių.
- Po poros dienų uždėkite sandarų dangtį, tačiau palikite nedidelę skylutę dujų išeiti (galima uždengti marle ar naudoti fermentacijos vožtuvą, jei turite). Taip išvengsite butelio sprogimo dėl slėgio kaupimosi.
- Leiskite sulai fermentuotis 2–5 dienas priklausomai nuo temperatūros ir pageidaujamos rūgštumo stiprumo. Kasdien stebėkite – atsiradus vos pastebimai rūgšteliam kvapui, galėsite išbandyti. Sula tampa šiek tiek drumsta, atsiranda natūralios dujos – tai ženklas, kad procesas vyksta.
- Pasiekus pageidaujamą skonį (paprastai užtenka 3–5 dienų), perkoškite rauginamą sulą per kelis marlės sluoksnius, kad pašalintumėte priedų likučius.
- Supilkite į švarius butelius ir laikykite šaldytuve ar vėsioje vietoje. Taip raugintos sulos skonis išlieka švelnus, gaivus ir ji netampa pernelyg rūgšti.
Naudingi patarimai
Rauginant sulą, svarbiausia – švara. Nei indo, nei priedų negali būti su riebalų ar ploviklių likučiais – nuo to gali susigadinti skonis arba visai nepavykti fermentacija. Jei sula labai saldi, nedėkite daug medaus ar cukraus; natūralios sulos cukrų dažnai visiškai užtenka pilnavertei fermentacijai. Citrina ar razinos padeda greičiau pradėti rūgimo procesą ir prideda lengvą aromatą, tačiau jei norite natūralaus skonio, šių priedų naudoti nebūtina.
Svarbu stebėti raugimo eigą kasdien: kai tik sula lengvai rūgštelėja, atsiranda natūralus burbuliavimas ir švelni sodos gaiva, būtina perkošti ir laikyti vėsiai. Pernelyg ilgai palikus šiltai, sula gali perrūgti ir netgi pavirsti į sūresnį, agresyvesnį gėrimą, todėl nepalikite jos fermentuotis ilgiau nei reikia.
Likusius citrinos griežinėlius ar razinas galite panaudoti kitų gėrimų gamyboje ar tiesiog išmesti. Supiltą į butelius sulą būtina laikyti šaldytuve – taip ji nesifermentuoja toliau ir išlieka skani iki kelių savaičių.
Pastebėję ant paviršiaus baltų ar pilkų pelėsio dėmių, visą gėrimą geriau išpilkite – tai reiškia, kad fermentacija vyko netinkamomis sąlygomis.
Variacijos ir patiekimo idėjos
Rauginta sula tradiciškai vartojama atšaldyta, kaip atgaivinantis dienos gėrimas. Norite įdomesnio skonio – į rauginamą sulą galite įdėti šviežios mėtų, šiek tiek apelsino žievelės ar net trupučio imbiero – taip gausite švelniai egzotišką skonį. Žiemą raugintą sulą galima nusilieti į mažesnius butelius ir užšaldyti; atšildžius ji grįžta prie savo natūralaus skonio.
Rauginta sula puikiai tinka prie šaltų užkandžių, salotų arba kaip natūralus alkoholinio gėrimo pakaitalas norintiems atsigaivinti, bet vengiant stipresnių produktų. Originalią versiją galima paskaninti laimo, citrinos griežinėliu ar tiesiog keletu šviežių vaisių gabalėlių taurėje.
Mėgstantys eksperimentuoti sula gali būti fermentuojama ilgiau ir pavirsti į labai švelnų naminį „sidrą“ – tokiu atveju reikia daugiau cukraus, bet verta prisiminti, kad tokiam gėrimui jau reikėtų daugiau kontrolės ir šiek tiek daugiau žinių apie saugų fermentavimą.
Bet kuriuo atveju, rauginta sula yra natūrali, prieinama, sveika ir ypač trokštama pavasario pabaigoje bei vasaros pradžioje – praturtinkite savo stalo asortimentą šiuo paprastu, bet išskirtiniu lietuvišku gėrimu!
Kulinarijos entuziastė, receptų kūrėja ir tinklaraščio autorė, kuri virtuvėje jaučiasi kaip namuose. Jos meilė maistui gimė dar vaikystėje, stebint močiutę ruošiant tradicinius lietuviškus patiekalus. Šiandien Gabija dalijasi ne tik autentiškais šeimos receptais, bet ir moderniais, sveikesniais jų variantais.
