Varškės žagarėliai – tai vienas iš pačių mylimiausių lietuviškų kepinių, kuris džiugina savo traškumu, lengvumu ir subtiliai jaučiamu varškės skoniu. Šie saldūs, sausi kepiniai itin populiarūs tiek didesnėms šventėms, tiek jaukiems šeimos savaitgaliams. Skirtingai nei tradiciniai žagarėliai, kurie dažniausiai ruošiami be varškės, šie pasižymi švelniai drėgna, minkšta tekstūra viduje ir išoriniu traškumu. Dažniausiai jie gausiai apibarstomi cukraus pudra, todėl yra ne tik puikiai tinkami prie kavos ar arbatos, bet ir dailiai atrodo ant šventinio stalo. Varškės žagarėlių receptas nėra sudėtingas, tad kiekvienas gali pamėginti iškepti namuose. Būtent šiame straipsnyje detaliai papasakosiu, ką reiškia varškės žagarėliai, kaip juos paruošti bei pateiksiu naudingus patarimus, kad šis klasikinis skanėstas visada pavyktų puikiai.
Ingredientai
- 250 g riebios varškės (ne grūdinės, o kreminės tekstūros)
- 2 dideli kiaušiniai
- 70 g cukraus
- 60 g sviesto (ištirpinto ir atvėsinto)
- 2 šaukštai grietinės
- 1 arbatinis šaukštelis vanilinio cukraus arba žiupsnelis vanilės
- 1/2 arbatinio šaukštelio druskos
- 1/2 arbatinio šaukštelio kepimo miltelių
- apie 350–400 g kvietinių miltų (priklausomai nuo varškės drėgnumo)
- alyvuogių arba saulėgrąžų aliejaus kepimui (apie 0,5–1 litro, priklausomai nuo indo dydžio)
- cukraus pudros pabarstymui
Gaminimo eiga
- Varškės bazės paruošimas. Dideliame dubenyje varškę gerai pertrinkite šakute arba rankiniu blenderiu, kad taptų vientisa. Pridėkite kiaušinius, cukrų, ištirpintą sviestą, grietinę, vanilinį cukrų ir druską. Gerai viską išmaišykite iki vientisos masės.
- Miltų ir kepimo miltelių paruošimas. Atvirame dubenyje sumaišykite miltus su kepimo milteliais. Miltus berkite po truputį į varškės masę ir pradėkite minkyti tešlą. Tešla turi nelipti prie rankų, bet likti švelni, elastinga ir minkšta – stenkitės nepadauginti miltų.
- Tešlos atvėsinimas. Uždenkite dubenį su tešla ir dėkite į šaldytuvą 30 minučių – taip tešla taps dar elastingesnė, ją bus lengviau kočioti ir formuoti žagarėlius.
- Žagarėlių formavimas. Atvėsintą tešlą iškočiokite ant lengvai miltuoto paviršiaus iki 0,5 cm storio lakšto. Aštriu peiliu arba ratuku supjaustykite tešlą juostelėmis (~2 cm pločio ir 8–10 cm ilgio). Kiekvienos juostelės viduryje įpjaukite 4 cm ilgio plyšį ir išverskite vieną jos galą pro šią ertmę – taip gausite tradicinę žagarėlio formą.
- Aliejaus įkaitinimas. Puode ar gilioje keptuvėje įkaitinkite aliejų iki 170–180°C. Rekomenduojama naudoti termometrą, tačiau jeigu neturite – įmeskite į aliejų mažą tešlos gabalėlį: jei jis tuoj pat pradeda šnypšti ir burbuliuoti – temperatūra tinkama.
- Kepimas. Žagarėlius kepkite dalimis, įdedant jų į aliejų tiek, kad nesiliestų, kitaip gali tvirtai sulipti ar neapskrusti tinkamai. Kepkite 1–2 minutes iš kiekvienos pusės, kol viršus gražiai pagelsta. Ištraukite kiaurasamčiu ir dėkite ant popierinių rankšluosčių, kad susigertų perteklinis riebalų kiekis.
- Pabaiga ir patiekimas. Visus žagarėlius gausiai pabarstykite cukraus pudra. Patiekite šiltus arba visiškai atvėsusius – jie puikiai išlaiko savo traškumą kelias dienas.
Naudingi patarimai
Varškės žagarėlių sėkmė didžiausia priklauso nuo varškės konsistencijos ir tešlos paruošimo. Naudokite kuo natūralesnę ir riebesnę varškę be papildomų priedų – būtent kreminės tekstūros varškė geriausiai tinka šiems kepiniams.
Neperkraukite indo žagarėliais – kepdami reikia, kad tarp jų liktų vietos, antraip jie gali sukibti ar iškepti nelygiai. Aliejaus temperatūra itin svarbi: jei karšta – žagarėliai rus, bet bus neiškepę viduje; jei per šalta – prisigers riebalų. Patartina po kiekvienos kepimo partijos leisti aliejui trumpai atvėsti.
Jeigu neturite cukraus pudros, naudokite smulkintą įprastą cukrų – svarbiausia, kad žagarėliai būtų apibarstyti dar šilti, tuomet pabarstukai geriau prilips.
Šie žagarėliai gardūs ir kitą dieną, tačiau laikykite juos sandarioje dėžutėje ar po uždengta lėkšte sausoje vietoje, kad neimtų minkštėti.
Variacijos ir patiekimo idėjos
Varškės žagarėlius lengva prisitaikyti pagal savo skonį. Jei norisi dar puresnių, dalį miltų galite keisti bulvių ar kukurūzų krakmolu arba džiūvėsėliais, tuomet kepiniai bus dar lengvesni.
Eksperimentuokite ir su skoniais: įlašinus šlakelį citrinos sulčių ar žievelės, žagarėliai įgauna švelnų gaivos akcentą. Drąsiai galite pagardinti ir cinamonu, muskato riešutu, ar net šokolado gabalėliais pačioje tešloje.
Pateikus žagarėlius su uogų džemu ar tirpintu juodu šokoladu jie tampa puikiu desertu. O jei ruošiate vaikų šventei, pabarstykite spalvingais pabarstukais arba patiekite su plakta grietinėle.
Klasikinė forma – persukta juostelė su vidurio plyšiu – itin tradicinė, bet drąsiai galite išbandyti kaimišką variantą: supjaustyti tešlą rombais ar trikampiais ir tiesiog užlenkti kampus. Taip pat galima kepti mažas „pagaliuko“ formos žagarėlius ar net nedidelius burbulus.
Bet kuriuo atveju, varškės žagarėliai visada privers šypsotis – tiek prisiminus vaikystę, tiek norint nustebinti svečius arba nudžiuginti artimuosius karšto kepinio aromatu.
Kulinarijos entuziastė, receptų kūrėja ir tinklaraščio autorė, kuri virtuvėje jaučiasi kaip namuose. Jos meilė maistui gimė dar vaikystėje, stebint močiutę ruošiant tradicinius lietuviškus patiekalus. Šiandien Gabija dalijasi ne tik autentiškais šeimos receptais, bet ir moderniais, sveikesniais jų variantais.
