Rykliai dažniausiai kelia baimę dėl netikėtumo. Vieną akimirką žmogus ramiai maudosi, o kitą jau įvyksta pavojus. Vis dėlto šiandien geriau žinome, kur tokie susidūrimai pasitaiko dažniau. Kai kur riziką didina šilti vandenys, gausios žuvų sankaupos ir didelis poilsiautojų srautas.
Kur ryklio atakų rizika didžiausia
Nors ryklio užpuolimai yra reti, kai kurios vietos jų sulaukia gerokai dažniau. 2021 metais visame pasaulyje užregistruota 137 atakos ir 11 mirtinų atvejų. Dažniau verta nerimauti dėl srovių, medūzų ar nelaimingų atsitikimų kelyje. Vis dėlto prieš maudynes šiose vietovėse pravartu žinoti daugiau apie vietines sąlygas.
Skaičiai apie atakas sudaromi remiantis ilgalaike pasauline duomenų baze, kurioje fiksuojami žinomi atvejai nuo XVI amžiaus vidurio. Joje nurodomos bendros pasaulinės mirties statistikos, o ne kiekvienos šalies ar regiono atskirai. Vidutiniškai pasaulyje kasmet įvyksta apie šešias mirtinas atakas.
10 vieta. Papua Naujoji Gvinėja
Ši valstybė užima rytinę Naujosios Gvinėjos salos dalį. Per pakrantės vandenis čia nuo 1848 metų užfiksuotos 48 ryklio atakos. Tai daugiau nei Naujojoje Zelandijoje, nors jos pakrantė gerokai ilgesnė. Papua Naujoji Gvinėja turi apie 5 152 kilometrus kranto, o Naujoji Zelandija daugiau nei 15 000 kilometrų.
Vietos vandenys pasižymi didele jūrinių aplinkų įvairove. Dėl to čia plūsta narai iš įvairių šalių, norintys pamatyti gausią povandeninę gyvybę. Populiari pramoga yra ir nardymas tarp ryklių. Neaišku, kiek atakų susijusios su turistais, o kiek su vietine ryklių žvejyba.
Šalyje vis dar gyvos ir senesnės žvejybos tradicijos. Kai kur, ypač Naujosios Airijos provincijoje, praktikuojamas senas ryklių šaukimo ritualas. Tikima, kad specialios giesmės ir maldos pritraukia ryklių dvasias. Kai ryklys priplaukia prie valties, jis sugaunamas kilpa, užmušamas ir pargabenamas kaimo žmonėms maistui.
9 vieta. Pietų Karolina
Nuo 1837 metų šioje valstijoje užregistruotos 107 ryklių atakos. Jos pasitaiko visoje pakrantėje, tačiau daugiausia jų fiksuota Čarlstono apygardoje ir Hori apygardoje. Pastarojoje yra ir populiarusis Myrtle Byčas.
Kuo daugiau žmonių maudosi, tuo didesnė tikimybė susidurti su rykliu. Tai ypač matyti vietose, kur paplūdimiai traukia daug poilsiautojų.
Pietų Karolinos vandenyse aptikta apie dvylika ryklių rūšių. Dauguma jų gana nepavojingos, pavyzdžiui, smėliniai ir plokščiagalviai rykliai. Vis dėlto čia pastebėti ir agresyvesni plėšrūnai, tarp jų tigriniai ir jaučiai rykliai. Užjūrio estuarijos sudaro palankias vietas jų jaunikliams ir maistui.
Palyginti su kai kuriomis kitomis vietomis, ši valstija nėra tokia rizikinga. Pavyzdžiui, prie North Myrtle Byčo žemyninis šelfas yra gerokai toliau nuo kranto. Floridoje jis gali būti visai netoli pakrantės. Be to, čia paprastai silpnesnės bangos, todėl žuvys rečiau nunešamos į seklumas kartu su rykliais.
Reikia turėti omenyje, kad persikėlimas į kitą Karolinos valstiją pavojaus nepanaikintų. Šiaurinė Karolina taip pat yra gana aukštai pagal užregistruotų atakų skaičių.
8 vieta. Brazilija
Dauguma ryklio atakų Pietų Amerikoje įvyksta prie Brazilijos krantų. Nuo 1931 metų čia užfiksuota 107 įkandimai. Daug dėmesio sulaukia Recife miestas, kur pakrantė tapo ypač problemiška.
Situacija pasikeitė devintajame dešimtmetyje, kai į pietus nuo Recife buvo pastatytas Porto Suape kompleksas. Statybos uždarė du gėlavandenius estuarinius ruožus, kurie buvo svarbūs jaučių ryklių dauginimuisi. Kai šios vietos nebeliko, rykliai persikėlė į kitą estuariją, kuri atsiveria netoli Recife vandenų. Netoliese esantis kanalas, mėgstamas banglentininkų, tapo nauja jų maitinimosi teritorija.
Manoma, kad ryklius arčiau krantų galėjo traukti ir netoliese veikianti skerdykla. Į upelius buvo leidžiamas kraujas, o tai galėjo dar labiau vilioti plėšrūnus.
Dėl šių priežasčių dvylikos su puse mylios, tai yra apie 20 kilometrų, ilgio Recife pakrantė tapo itin pavojinga. Čia maždaug kas trečia ryklio ataka baigiasi mirtimi.
7 vieta. Kalifornija
2021 metų gruodį Morro Byče buvo mirtinai užpultas 42 metų vyras, plaukęs ant banglentės tipo lentos. Tai buvo vienas iš 29 ryklio įkandimų, užregistruotų Kalifornijos pakrantėje nuo 2012 metų. Per tą laiką buvo ir trys mirtini atvejai.
Kalifornijoje 2021 metais fiksuoti trys įkandimai, vienas jų baigėsi mirtimi. Nuo 1926 metų čia užregistruota 130 atakų. Pavojingiausia dalis dažniausiai siejama su šiaurine valstijos pakrante, vadinamąja Raudonuoju trikampiu.
Maždaug 145 kilometrų ruožas tarp Point Reyes ir Monterey įlankos sudaro vieną šio trikampio kraštinę. Nuo šių taškų linijos tęsiasi iki vietos netoli Faralono salų, į vakarus nuo San Fransisko. Šiuose vandenyse gausu ruonių, o jie savo ruožtu traukia didžiuosius baltuosius ryklius.
Trikampio zonoje yra nemažai paplūdimių, mėgstamų banglentininkų. Tarp jų dažnai minimi Bolinaso ir Stinsono paplūdimiai. Vienas kelionių gidas Stinsoną net pavadino pavojingiausiu ryklių paplūdimiu. Vis dėlto grėsmė egzistuoja ne tik šioje teritorijoje, bet ir kitose valstijos pakrantės vietose.
6 vieta. Brevardo apygarda, Florida
Floridoje ryklio atakų tiek daug, kad ši valstija šiame sąraše pasirodo du kartus. Pirmiausia verta paminėti Brevardo apygardą, kur nuo 1882 metų užregistruota 155 atakos.
Vienas iš veiksnių yra didžiulis turistų srautas. Brevardo apygarda patogi ir tiems, kurie jau ilsisi regione. Ji yra maždaug valandos kelio nuo Orlando. Čia driekiasi vadinamoji Kosmoso pakrantė, apie 113 kilometrų ilgio ruožas prie Kanaveralo kyšulio kosmodromo. Lankytojai gali aplankyti ir Kanaveralo nacionalinę jūros pakrantę, Cocoa Byčą bei Melburno Byčą.
Nors rykliai kelia pagrįstą nerimą, ši vieta pavojinga ir dėl kitų priežasčių. Vietos paplūdimiai anksčiau buvo įvardyti kaip vieni pavojingiausių dėl atgalinių srovių skandinimo rizikos. Nuo 1995 iki 2017 metų Brevarde nuo tokių srovių nuskendo 27 žmonės. Tai vienas aukščiausių rodiklių šalyje, nusileidžiantis tik Volusia apygardai. Be to, dalis pakrantės patenka į vietovę, kurioje dažniausiai žaibuoja šalyje.
5 vieta. Havajai
Kelionė į Havajus retai įsivaizduojama be Oahu ar Maui salų. Būtent prie šių dviejų salų įvyko maždaug du trečdaliai visų 159 atakų nuo 1828 metų. Prie Maui užfiksuotos 64 atakos, o prie Oahu 42. Kitos salos taip pat nėra visiškai saugios.
Kauajuje įvyko 28 atakos, o prie didžiosios Havajų salos 19. Skaičiai nėra dideli, jei prisiminsime milijonus kasmet atvykstančių turistų. Vis dėlto reikia nepamiršti, kad čia gyvena apie 40 ryklių rūšių. Viena pavojingiausių yra tigrinis ryklys, po didžiojo baltojo laikomas viena dažniausių žmonių užpuolimo priežasčių.
Havajuose požiūris į ryklius nevienareikšmis. Po mirtinos atakos 1959 metais pradėta ilgai trukusi ryklių naikinimo programa. Tačiau kai kuriose vietos tradicijose tigrinis ryklys laikomas globėjiška dvasia.
4 vieta. Kvynslendas, Australija
2006 metais netoli Brisbeno plaukiojusi moteris buvo užpulta trijų jaučių ryklių. Ji maudėsi vos iki juosmens siekiančiame vandenyje. Rykliai nutraukė abi rankas ir sukėlė žaizdų pilvo bei kojų srityje. Iš pradžių draugai net nesuprato, kad tai rimta. Jie pamatė kraują tik tada, kai jau buvo per vėlu. Ši istorija yra viena iš 199 atakų, užregistruotų Kvynslende nuo 1700 metų.
Australijoje gyvena 166 ryklių rūšys. Su vienu iš jų galima susidurti beveik bet kur prie jūros, tačiau rytinė pakrantė laikoma ypač rizikinga. Čia rykliai dažniau sutinkami dėl tankesnio gyventojų ir poilsiautojų skaičiaus. Kvynslendas ir Naujasis Pietų Velsas nuolat varžosi dėl pavojingiausios šalies pakrantės reputacijos.
1917 metais iki 2017 metų Kvynslende įvyko 52 mirtinos atakos iš 134 visoje Australijoje. 2021 metais čia nefiksuota nei atakų, nei mirčių.
Kai kuriuose paplūdimiuose naudojamos apsaugos priemonės, tokios kaip būgninės gaudyklės ir tinklai. Tinklai skirti sulaikyti daugiau nei dviejų metrų ilgio ryklius, kad pavojingiausi jų neprisiartintų prie kranto. Vis dėlto ši praktika kelia nemažai ginčų. Kritikai primena, kad tinkluose kasmet žūsta ir nemažai kitų jūrų gyvūnų.
3 vieta. Naujasis Pietų Velsas, Australija
Kaip ir kaimyninis Kvynslendas, šis rytinės pakrantės regionas garsėja gražiais paplūdimiais ir didele ryklių gausa. Nuo 1700 metų čia užregistruota 267 atakos. 2021 metais įvyko penki įkandimai ir vienas mirtinas atvejis. Iš viso regione užfiksuota 47 mirtys.
Keli pastarųjų metų incidentai padėjo šiai teritorijai pakilti aukštai sąraše. 2015 metais vienas banglentininkas žuvo po to, kai ryklys jam nukando abi kojas. Tai buvo trečias mirtinas išpuolis Naujajame Pietų Velse per 12 mėnesių.
Vis dėlto skaičius iš dalies mažina apsaugos priemonės paplūdimiuose netoli Sidnėjaus. Tinklai ir tinklinės užtvaros pradėti naudoti dar 1937 metais, o po kelių mirtinų atakų programa išplėsta šeštajame dešimtmetyje. Vėliau apsauga apėmė 51 paplūdimį.
Šios priemonės kelia ginčų. Per metus jos sugavo 98 daugiausia nepavojingus ryklius, bet kartu ir 279 kitus jūrų gyvūnus, tarp jų 166 rajus bei 10 vėžlių. Dėl to siūloma svarstyti saugesnius būdus, pavyzdžiui, aptvertas maudymosi zonas.
2 vieta. Pietų Afrika
Nuo 1905 metų Pietų Afrikoje užregistruota 259 ryklio atakos. Toks skaičius galėtų atbaidyti poilsiautojus, tačiau taip nenutiko. Priešingai, vis daugiau žmonių vyksta į šios šalies vandenis nardyti kartu su rykliais.
Čia jų tikrai netrūksta. Šalis buvo viena pirmųjų, kuri oficialiai ėmė saugoti didžiuosius baltuosius ryklius, todėl jų populiacija išaugo. Be jų, čia sutinkami mako, raguoniai, tigriniai, kūjagalviai, jaučiai ir juodapelekiai rykliai. Prie Kosi įlankos aptinkami vietoje Zambezi vadinami jaučiai rykliai. Netoli Keiptauno esanti Dajerio sala dėl gausių ryklų kartais vadinama Ryklių alėja.
Daug didžiųjų baltųjų ten medžioja šalia Gizerio rifo, kuriame gyvena daugiau nei 50 000 ruonių. Tai jiems ypač patraukli vieta.
Nardymas su rykliais suteikia daug įspūdžių, bet ši veikla vertinama prieštaringai. Vieni mano, kad toks turizmas skatina ryklius plaukti arčiau kranto. Kiti teigia, kad tai padeda geriau pažinti šiuos gyvūnus jų natūralioje aplinkoje. Vis dėlto ne visos istorijos baigiasi gerai. Vienas gidas buvo sužeistas, kai žvejojant masalui jo koja kabėjo už valties borto.
Vandens viliojimas žuvų krauju ir liekanomis gali pakeisti natūralų ryklių elgesį. Dėl to kai kurie specialistai baiminasi, kad žmogaus vaizdas jiems ims sietis su maistu. Tuomet rizika dar labiau išaugtų tiems, kurie į vandenį eina be jokio maisto ir be apsaugos.
Kitoje vietoje jau nebūtinai reikės mokėti už nardymą su rykliais. Jie gali būti aplink jus ir taip.
1 vieta. Volusia apygarda, Florida
Volusia apygardoje nuo 1882 metų užregistruotos 337 atakos. Tai didžiausias skaičius Floridoje ir daugiau nei Pietų Afrikoje, nors ten atakos išsibarsto per tūkstančius kilometrų pakrantės.
New Smyrna Byče, esančiame šioje apygardoje, incidentų vienam ploto vienetui daugiau nei bet kuriame kitame paplūdimyje pasaulyje. Manoma, kad besimaudydamas ten žmogus galėjo būti vos už kelių metrų nuo ryklio. Dėl šios priežasties paplūdimys neretai vadinamas pasaulio ryklio atakų sostine.
Volusia apygarda šioje viršūnėje laikosi jau daugelį metų. Galėtų atrodyti, kad čia maudosi ypatingai viliojantys žmonės arba rykliai labai alkani. Tačiau tikroji priežastis paprastesnė. Pakrantėje gausu mažų žuvelių, kuriomis rykliai minta. Be to, čia itin daug žmonių. Į vandenį traukia tiek poilsiautojai, tiek žvejai, tiek banglentininkai. Kai kuriomis dienomis bangose gali būti net 300 banglentininkų.
Vis dėlto ši vieta neatbaido visų lankytojų. Dar prieš kelis dešimtmečius vietos pareigūnai pasakojo sulaukdavę piktų skambučių, kai dėl pastebėtų ryklių tekdavo uždaryti paplūdimius. Mat dauguma čia įvykstančių atakų būna gana lengvos. Kai kuriems nukentėjusiems net pavyksta patiems nuvykti į ligoninę.
Ką verta prisiminti prieš einant į vandenį
- Venkite maudytis vietose, kur matyti daug žuvų.
- Ypač atsargiai elkitės ten, kur paplūdimiai labai lankomi.
- Stebėkite vietines saugumo rekomendacijas.
- Atkreipkite dėmesį į sroves ir bangų sąlygas.
- Neignoruokite įspėjimų apie ryklius ar pavojingą jūros gyvūniją.
Nors ryklio ataka skamba baugiai, tikrovėje pavojus daug kur išlieka mažas. Tačiau tam tikrose pakrantėse atsargumas tikrai nepakenks. Jei vieta yra sąraše, verta dar kartą pagalvoti, kada ir kaip leistis į vandenį.
Kulinarijos entuziastė, receptų kūrėja ir tinklaraščio autorė, kuri virtuvėje jaučiasi kaip namuose. Jos meilė maistui gimė dar vaikystėje, stebint močiutę ruošiant tradicinius lietuviškus patiekalus. Šiandien Gabija dalijasi ne tik autentiškais šeimos receptais, bet ir moderniais, sveikesniais jų variantais.
