Brazilijos pakrantėje aptikti rykliai sukėlė netikėtą klausimą: kas dar, be įprasto grobio, patenka į jų aplinką? Paaiškėjo, kad kai kurie Brazilijos aštriadumbliai rykliai plaukioja vandenyse, kuriuose aptikta kokaino pėdsakų.
Netikėtas radinys jūrų gyvūnuose
Naujas tyrimas atskleidė, kad šiuose plėšrūnuose rasta ne tik pati medžiaga, bet ir pagrindinis jos skilimo produktas benzilekgoninas. Tai vienas pirmųjų kartų, kai tokie duomenys gauti tiriant laisvai gyvenančius ryklius.
Tyrėjai išanalizavo 13 laukinių aštriadumbių ryklių, kurie netyčia pateko į žvejybos tinklus prie Recreio dos Bandeirantes krantų. Mėginiai buvo rinkti nuo 2021 metų rugsėjo iki 2023 metų rugpjūčio.
Rezultatai nustebino ir pačius mokslininkus. Kokaino aptikta 92 procentuose raumenų mėginių ir 23 procentuose kepenų mėginių. Tai rodo, kad užterštumas gali būti pasiekęs gana aukštą lygį.
Patelėse kokaino koncentracija raumenyse buvo didesnė nei patinuose. Tai gali reikšti, kad kūno dydis ir svoris turi įtakos tam, kaip organizmas šią medžiagą apdoroja.
Šis atradimas svarbus ne tik dėl pačių ryklių. Jis parodo, kad neteisėtos medžiagos aplinkoje gali paveikti ir jūros gyvūnus.
Kaip narkotinės medžiagos patenka į vandenį
Daugiausia tokių teršalų į vandens sistemas patenka dėl žmogaus veiklos. Kartais kontrabandininkai nuskandina savo laivus, kad išvengtų sulaikymo. Pasitaiko ir atsitiktinių incidentų.
Teršalai į aplinką patenka ir kitu keliu. Narkotines medžiagas vartojantys žmonės jas pašalina iš organizmo, o vėliau jos keliauja į nuotekų sistemas. Ne visi valymo įrenginiai sugeba jas visiškai pašalinti.
Tuomet tokios medžiagos galiausiai pasiekia upes, ežerus ar jūrą. Į vandens telkinius patenka ir kai kurie vaistai. Žmonės dažnai išmeta pasenusius preparatus į kriauklę ar tualetą.
Prie šios problemos prisideda ir ligoninės bei vaistų gamintojai, jei jų atliekos nėra tinkamai tvarkomos. Net ir nedideli kiekiai ilgainiui tampa reikšmingi.
Žemės ūkio ir pramonės įtaka
Vandens taršą didina ir žemės ūkis. Gyvulininkystėje naudojami veterinariniai vaistai lietaus metu gali būti nuplaunami į upelius ir upes.
Prie taršos prisideda ir pesticidai bei trąšos. Kai kurios jų sudėtyje esančios cheminės medžiagos laikui bėgant skyla į junginius, panašius į vaistines ar narkotines medžiagas.
Pavojų kelia ir pramonė. Ypač chemijos sektorius, jei atliekos išleidžiamos netinkamai. Vaistų pramonė į vandens aplinką gali išleisti veikliąsias medžiagas ir antibiotikus.
Dažniausiai tai nutinka tada, kai gamyklų nuotekos būna nepakankamai išvalytos arba visai nevalytos. Tokie junginiai vandenyje išlieka ilgai.
Dėl cheminio stabilumo daugelis vaistų ir jų skilimo produktų nesuyra greitai. Net nedidelis jų kiekis laikui bėgant gali kauptis. Taip susidaro koncentracijos, kurios veikia jūros gyvūnus, įskaitant Brazilijos aštriadumblius ryklius.
Tarša jūros gyvūnuose yra pasaulinė problema
Tokių atvejų užfiksuota ne viename regione. Įvairiuose pasaulio pakrančių vandenyse mokslininkai rado skausmą malšinančių vaistų, kokaino, antidepresantų ir kitų medžiagų žuvų audiniuose.
Viename dideliame JAV vakarinės pakrantės estuare aptikta opioidų, kokaino ir kitų vaistų jaunų lašišų bei kitų žuvų organizmuose. Anglijos sąsiauryje rasta MDMA, kokaino ir antidepresantų krevetėse, krabuose ir kituose jūros organizmuose.
Italijoje nustatyta kokaino ir amfetaminų pėdsakų europinių ungurių audiniuose. Pietų Afrikos pakrantės vandenyse taip pat aptikti dideli farmacinių medžiagų kiekiai.
Tokie radiniai rodo, kad problema nėra lokali. Ji apima skirtingas šalis ir skirtingas jūrų ekosistemas.
Ar žuvys gali priprasti prie teršalų
Be poveikio sveikatai, tokia tarša gali keisti ir gyvūnų elgesį. Kai kuriais atvejais žuvys ima rodyti neįprastas reakcijas į užterštą vandenį.
Vienas tyrimas parodė, kad rudieji upėtakiai gali elgtis taip, tarsi būtų pripratę prie metanfetamino. Jie pradeda labiau mėgti užterštą vandenį ir patiria streso požymių, kai medžiaga išnyksta.
Tai reiškia, kad poveikis nėra vien fizinis. Jis gali paveikti žuvų mitybą, dauginimąsi ir gebėjimą pasprukti nuo plėšrūnų. Ilgainiui tai silpnina visą populiaciją.
Kaip mažinti taršą vandenyje
Norint spręsti šią problemą, reikia kelių priemonių vienu metu. Vien tik vienos srities pokyčių nepakaks.
Labai svarbios tampa geresnės nuotekų valymo technologijos. Jos turi efektyviau pašalinti vaistų likučius ir kitus teršalus.
Taip pat reikalinga griežtesnė kontrolė pramonėje ir žemės ūkyje. Aiškesnės taisyklės ir jų laikymasis padeda sumažinti taršą iš gamybos bei ūkinės veiklos.
Svarbus ir bendras valstybės, verslo bei gyventojų įsitraukimas. Tik taip galima apsaugoti vandens išteklius ir vandens ekosistemas.
Ne mažiau svarbus ir visuomenės švietimas. Žmonės turi žinoti, kaip saugiai atsikratyti nebereikalingais vaistais.
Kaip saugiai išmesti vaistus
Pirmiausia verta patikrinti pakuotės etiketę. Kartais joje būna nurodyta, kaip vaistą reikia utilizuoti.
Jei jokios instrukcijos nėra, geriausia pasidomėti vietine vaistų surinkimo programa. Tokiose programose nebereikalingi ar pasibaigusio galiojimo vaistai grąžinami į tam skirtas vietas.
Jie gali būti priimami vaistinėse, ligoninėse ar kitose įgaliotose vietose. Taip užtikrinama, kad vaistai nepateks į vandens sistemas.
Jei tokios galimybės nėra, reikėtų vadovautis saugaus šalinimo gairėmis. Svarbiausia, kad vaistai nebūtų išmesti taip, jog galėtų pakenkti žmonėms ar aplinkai.
Kulinarijos entuziastė, receptų kūrėja ir tinklaraščio autorė, kuri virtuvėje jaučiasi kaip namuose. Jos meilė maistui gimė dar vaikystėje, stebint močiutę ruošiant tradicinius lietuviškus patiekalus. Šiandien Gabija dalijasi ne tik autentiškais šeimos receptais, bet ir moderniais, sveikesniais jų variantais.
