Sėdimas darbas tapo neatsiejama daugelio žmonių kasdienybės dalimi. Prie kompiuterio dirba biurų darbuotojai, programuotojai, buhalteriai, dizaineriai, klientų aptarnavimo specialistai ir daugelio kitų profesijų atstovai. Nors toks darbas iš pirmo žvilgsnio neatrodo fiziškai sunkus, ilgalaikis nejudrumas gali sukelti įvairių sveikatos problemų. Dažniausiai jaučiamas nugaros, kaklo ar pečių juostos skausmas, raumenų įtampa, sąnarių sustingimas ir bendras nuovargis.
Kodėl sėdimas darbas gali sukelti skausmą?
Žmogaus kūnas yra pritaikytas judėti, todėl ilgas buvimas vienoje padėtyje jam nėra palankus. Sėdint sumažėja kojų, sėdmenų ir liemens raumenų aktyvumas, o daliai kūno struktūrų tenka nuolatinė statinė apkrova. Net ir ergonomiška darbo vieta negali visiškai pašalinti neigiamo ilgo sėdėjimo poveikio, jeigu žmogus retai keičia padėtį ir per mažai juda. Dirbant prie kompiuterio galva dažnai palenkiama į priekį, pečiai suapvalėja, o viršutinė nugaros dalis tampa mažiau judri. Ilgainiui kaklo ir pečių raumenys gali būti nuolat įsitempę. Apatinėje nugaros dalyje diskomfortas gali atsirasti dėl nepakankamos liemens raumenų kontrolės, sumažėjusio klubų judrumo ar netinkamai paskirstomos apkrovos.
Reabilitacija padeda nustatyti problemos priežastį
Vienas svarbiausių reabilitacijos etapų yra išsamus žmogaus būklės įvertinimas. Specialistas analizuoja, kada atsiranda skausmas, kokie judesiai jį sustiprina ar sumažina, kiek laiko žmogus praleidžia sėdėdamas ir kokia yra jo kasdienė fizinė veikla. Taip pat vertinamas sąnarių judrumas, raumenų jėga, ištvermė, koordinacija ir judesių kokybė. Toks vertinimas padeda išvengti atsitiktinio pratimų pasirinkimo. Internete galima rasti daugybę rekomendacijų nugaros ar kaklo skausmui mažinti, tačiau tas pats pratimas skirtingiems žmonėms gali turėti nevienodą poveikį. Vienam žmogui gali reikėti gerinti krūtininės stuburo dalies judrumą, kitam – stiprinti liemens raumenis, o trečiam – palaipsniui didinti bendrą fizinį aktyvumą.
Mažinamas skausmas ir raumenų įtampa
Reabilitacijos pradžioje dažnai siekiama sumažinti skausmą, sustingimą ir raumenų įtampą. Tam gali būti taikomi aktyvūs pratimai, manualinės technikos, minkštųjų audinių mobilizacija, kvėpavimo pratimai ar kitos individualiai parinktos priemonės. Tačiau ilgalaikis rezultatas paprastai priklauso ne vien nuo pasyvių procedūrų. Jeigu žmogus po procedūros grįžta prie ankstesnių įpročių ir visą dieną praleidžia beveik nejudėdamas, nemalonūs simptomai gali atsinaujinti. Todėl reabilitacijoje didelis dėmesys skiriamas aktyviam žmogaus dalyvavimui. Pacientas mokomas atlikti pratimus savarankiškai, atpažinti kūno siunčiamus signalus ir tinkamai reaguoti į didėjantį diskomfortą.
Stiprinami sėdint nusilpstantys raumenys
Dirbant sėdimą darbą dalis raumenų gauna per mažai aktyvios apkrovos. Ypač gali silpnėti sėdmenų, pilvo, nugaros ir menčių stabilizavime dalyvaujantys raumenys. Dėl to kūnui tampa sunkiau išlaikyti patogią padėtį, kontroliuoti judesius ir prisitaikyti prie kasdienių apkrovų. Reabilitacijos metu parenkami pratimai, skirti ne vien atskiroms raumenų grupėms, bet ir jų tarpusavio koordinacijai. Iš pradžių judesiai gali būti paprasti ir atliekami nedidele amplitude. Vėliau pratimai sunkinami, didinamas pasipriešinimas, pakartojimų skaičius ar užduoties sudėtingumas.
Gerinamas judrumas ir judesių įvairovė
Ilgas sėdėjimas gali sumažinti klubų, krūtininės stuburo dalies ir pečių juostos judrumą. Kai vienos kūno sritys juda nepakankamai, kitos gali būti apkraunamos labiau. Pavyzdžiui, sumažėjus klubų judrumui, atliekant kasdienius judesius gali padidėti apatinės nugaros dalies apkrova. Reabilitacijoje atliekami mobilumo pratimai padeda palaipsniui atkurti judesių amplitudę. Tačiau tikslas nėra tapti kuo lankstesniam. Daug svarbiau pasiekti tokį judrumą, kuris leistų patogiai atlikti kasdienes užduotis, sportuoti ir dirbti nejaučiant nuolatinio diskomforto.
Kada verta kreiptis į specialistą?
Į specialistą verta kreiptis tuomet, kai skausmas kartojasi, trunka ilgiau nei kelias savaites, trukdo dirbti, miegoti ar užsiimti įprasta veikla. Tokiu atveju internetu galima pasidomėti, kur teikiamos reabilitacijos paslaugos, kokie specialistai konsultuoja ir kaip užsiregistruoti vizitui. Skubios medicininės pagalbos reikėtų kreiptis, jeigu skausmą lydi ryškus galūnių silpnumas, jutimų sutrikimai, pusiausvyros problemos, karščiavimas, staigus sveikatos pablogėjimas ar kiti neįprasti simptomai.
