Didžiausias vabzdys pasaulyje gali būti vertinamas pagal skirtingus kriterijus – svorį, kūno ilgį ar sparnų plotį. Vienas ryškiausių rekordininkų yra Naujojoje Zelandijoje gyvenantis milžiniškas wetas, savo svoriu prilygstantis žvirbliui. Tačiau įspūdingų dydžių pasiekia ir kiti vabzdžiai – nuo lazdinių vabzdžių iki didžiulių drugių.
Didžiausias vabzdys pasaulyje pagal svorį – milžiniškasis wetas
Milžiniškasis wetas (Deinacrida heteracantha)
Barjerinės salos milžiniškasis wetas yra vienas sunkiausių suaugusių vabzdžių pasaulyje. Ši rūšis yra endeminė Naujojoje Zelandijoje, garsėjančioje išskirtine laukine gamta. Įprastai milžiniškieji wetai užauga iki maždaug 10,2 cm ilgio ir sveria iki 28,4 g – maždaug tiek, kiek nedidelis žvirblis.
Ypač išskirtinis Mažosios Barjerinės salos milžiniškojo weto patelės egzempliorius svėrė net 70,9 g. Tai laikoma didžiausiu kada nors užfiksuotu suaugusio vabzdžio svoriu.
Nors šie vabzdžiai atrodo grėsmingai, jie yra taikūs augalėdžiai. Jų racioną sudaro lapai, žiedai ir vaisiai. Didelis kūno dydis siejamas su gyvenimu izoliuotose salose, kur ilgą laiką buvo mažiau plėšrūnų, todėl vabzdžiams nereikėjo evoliuciškai išlikti mažiems.
Ilgiausi vabzdžiai – lazdelės formos maskuotės meistrai
Lazdiniai vabzdžiai (Phasmatodea)
Lazdiniai vabzdžiai yra laikomi ilgiausiais pasaulio vabzdžiais. Jie puikiai prisitaikę slėptis tarp šakelių ir augalų stiebų, todėl plėšrūnams juos sunku atskirti nuo aplinkos.
Skirtingų rūšių dydis labai nevienodas, tačiau daugelis lazdinių vabzdžių būna ilgesni nei 30,5 cm. Didžiąją jų ilgio dalį sudaro ne pats kūnas, o itin ilgos, plonos kojos.
Šios grupės rekordininkai priklauso Phobaeticus genčiai, įskaitant Phobaeticus serratipes ir Phobaeticus chani. Vienas rastas Phobaeticus serratipes egzempliorius, ištiesęs kojas, buvo beveik 61 cm ilgio.
Kaip ir milžiniškieji wetai, lazdiniai vabzdžiai minta augalais. Jų kamufliažas leidžia nepastebimai maitintis lapais ir išvengti priešų.
Milžiniškos vandeninės blakės – stambūs gėlavandenių telkinių plėšrūnai
Milžiniškos vandeninės blakės gyvena tvenkiniuose, ežeruose ir lėtai tekančiuose upeliuose įvairiose pasaulio vietose. Jų platūs, plokšti kūnai gali užaugti iki maždaug 10,1 cm ilgio.
Šios blakės yra aktyvios plėšrūnės. Galingomis priekinėmis kojomis jos sugriebia grobį, o įkandimu suleidžia nuodų, padedančių jį nuslopinti. Jos gali medžioti žuvis, varliagyvius ir net mažas gyvates.
Žmogui milžiniškos vandeninės blakės įkandimas gali būti skausmingas, tačiau paprastai jis nėra pavojingas. Kai kuriose pasaulio vietose šie vabzdžiai taip pat valgomi kaip baltymų turintis užkandis. Gėlavandenėse ekosistemose jie svarbūs, nes padeda reguliuoti kitų vandens gyvūnų populiacijas.
Goliatiniai vabalai: sunkiausios lervos
Karališkasis goliatinis vabalas (Goliathus goliatus)
Karališkasis goliatinis vabalas yra stambus atogrąžų miškų vabzdys, aptinkamas Afrikoje. Lervos stadijoje šie vabalai laikomi sunkiausiais vabzdžiais: jų svoris gali siekti bent 115 g, o ilgis – iki 11,5 cm.
Suaugę goliatiniai vabalai dažniausiai minta medžių sultimis ir vaisiais. Žmonėms bei daugumai kitų gyvūnų jie nepavojingi. Jų išorinis skeletas pasižymi ryškiais raštais, kurių spalvos gali varijuoti nuo rudos iki kontrastingos juodos ir baltos.
Laumžirgiai ir žirgeliai: rekordinis sparnų plotis
Laumžirgiai ir žirgeliai išsiskiria vikriu skrydžiu bei žvilgančiomis spalvomis, tačiau kai kurios jų rūšys stebina ir dydžiu. Didžiausias dabar gyvenantis žirgelių ir laumžirgių būrio atstovas yra mėlynasparnis sraigtasparnis, arba Megaloprepus caerulatus.
Šio vabzdžio kūno ilgis siekia apie 130 mm, o sparnų plotis – apie 190 mm. Vis dėlto jo priešistoriniai giminaičiai buvo dar įspūdingesni.
Meganeuropsis permiana kūnas buvo maždaug 430 mm ilgio, o sparnų plotis siekė apie 710 mm. Šis išnykęs vabzdys laikomas didžiausiu žinomu vabzdžiu istorijoje ir primena, kad priešistorinėje Žemėje milžiniško dydžio buvo ne tik ropliai.
Didžiausi drugiai ir kandys
Karalienės Aleksandros paukštinis drugys (Ornithoptera alexandrae)
Didžiausiu drugiu laikomas Karalienės Aleksandros paukštinis drugys, gyvenantis Papua Naujosios Gvinėjos atogrąžų miškuose. Suaugusių patelių kūnas gali būti apie 80 mm ilgio, o sparnų plotis – šiek tiek didesnis nei 250 mm.
Atlasinė kandis (Attacus atlas)
Didžiausia kandžių rūšis yra atlasinė kandis, aptinkama Azijos miškuose. Jos sparnų plotis gali siekti iki 240 mm. Dėl didelio dydžio atlasinių kandžių kokonai kai kur Azijoje kartais naudojami kaip maži piniginėms smulkmenoms skirti dėklai.
Įspūdingas atlasinių kandžių dydis ir sudėtingi sparnų raštai traukia entomologų bei gamtos mėgėjų dėmesį. Visos šios rūšys rodo, kad vabzdžių pasaulyje dydžio rekordai priklauso nuo to, ar vertinamas svoris, kūno ilgis, ar sparnų plotis.
Kulinarijos entuziastė, receptų kūrėja ir tinklaraščio autorė, kuri virtuvėje jaučiasi kaip namuose. Jos meilė maistui gimė dar vaikystėje, stebint močiutę ruošiant tradicinius lietuviškus patiekalus. Šiandien Gabija dalijasi ne tik autentiškais šeimos receptais, bet ir moderniais, sveikesniais jų variantais.
