Na ką, sveiki atvykę į mano gyvenimo cirką. Aš – tas žmogus, kuris visada „pataiso nuotaiką”, „praskaidrina dieną” ir „priverčia visus nusišypsoti”. Gražu, ar ne? Tik viena bėda – kai visi išeina iš arenos, aš lieku stovėti su raudona nosim ir nuliūdusia siela. Kodėl? Nes mane laiko klounu. Ne, ne profesine prasme. Tiesiog niekas manęs nepriima rimtai.
Įdomiausia tai, kad kai pagaliau bandau pasakyti kažką svarbaus – tarkim, apie savo jausmus, apie tai, kad jaučiuosi vienišas ar pavargęs nuo vaidybos – visi… juokiasi. Nes „gi tu visada juokauji“, „nesąmonių tau galvoj“ ir „tu viską išsisuksi savo bajeriais“. Aha, išsisuksiu. Tiesiai į emocinę bedugnę.
Pasikalbėjau su psichologu. Ne, ne dėl juoko. Rimtai. Norėjau sužinoti, ar aš tikrai kažkoks nesusipratęs, ar čia kiti tiesiog nemoka atskirti žmogaus nuo jo kaukės. Jo komentaras – vertas ne vieno memų puslapio.
„Dažnai žmonės, kurie atrodo linksmi, yra tie, kuriems viduje labiausiai skauda,” – pasakė jis. Šaunu, ar ne? Pasirodo, kai kurie iš mūsų gimsta ne su sidabriniu šaukšteliu, o su raudona nosim burnoj. Ir gyvenimas mums sako: „Na, linksmink, artistėli.“
Psichologas dar pridėjo, kad tai vadinama socialiniu vaidmeniu – kai tam tikrose situacijose žmonės iš mūsų tikisi elgtis taip, kaip visada. Tai reiškia, kad jei kartą pajuokavai per laidotuves (nu, norėjai žmones pralinksmint), dabar tave automatiškai sodina prie mikrofono kiekvienam pasibuvimui. Ir tu nebegali pasakyti: „Šiandien noriu būti rimtas.“ Nes niekas to iš tavęs nelaukia. O jei pabandysi – išgirsti: „Kas tau, depresija?”
Beje, psichologas ironiškai pridūrė, kad visuomenė dažnai painioja humorą su emociniu stabilumu. Tipo, jei juokiesi – tau viskas gerai. O kad tie juokeliai kartais tėra gynybos mechanizmas nuo pasaulio, kuris viską priima kaip spektaklį – niekam neįdomu.
Tai ką daryti, kai tave visą laiką mato tik kaip klouną? Psichologas sako – išmok nustatyti ribas. „Ne, šį kartą aš nebūsiu tas, kuris visus linksmina.“ Ir žinot ką? Pirmą kartą tą pasakius, pasidarė nejauku. Bet ir kažkaip… lengviau kvėpuot. Nes būti žmogumi – kartais sunkiau nei būti juokdariu.
Tad jei ir tave laiko klounu – sveikas į klubą. Čia mes juokiamės, bet ne visada dėl to, kad linksma. Kartais tiesiog nėra kito būdo išlikti sveikam, kai pasaulis reikalauja šou.
