Kodėl tiek daug priešistorinių gyvūnų buvo milžiniški? Atsakymo ieškoma jau seniai, bet vieno paprasto paaiškinimo nėra. Dydį galėjo lemti keli veiksniai kartu: aplinka, mityba, kūno sandara ir evoliuciniai dėsningumai.
Didžiuliai kūnai vis dar kelia klausimų
Nuolat svarstoma, kuris dinozauras galėjo būti didžiausias kada nors gyvenęs žemėje. Vienas 98 milijonų metų senumo ilgasnukio titanozauro skeletas, rastas šiaurės vakarų Patagonijoje, gali būti rekordinis. Vėlesni tyrimai parodė, kad jis galėjo būti vienas didžiausių kada nors aptiktų ilganosių dinozaurų, gal net didesnis už kitą gerai žinomą milžiną.
Vis dėlto klausimas išlieka platesnis. Kodėl mastodonai, gauruotieji mamutai ir daugelis dinozaurų tapo tokie dideli? Mokslininkai siūlo kelias versijas, o tikėtina, kad tiesa slypi ne vienoje priežastyje.
Daugiau deguonies galėjo padėti augti
Viena hipotezė sieja gyvūnų dydį su aplinkos pokyčiais. Manoma, kad prieš milijonus metų ore galėjo būti daugiau deguonies. Tokia sąlyga būtų palanki didesniems kūnams, ypač tose vietovėse, kur tuo metu kūrėsi naujos gyvybės formos.
Tyrimuose naudotas metodas leido iš uolienose įkalintų dujų atsekti senovinės atmosferos sudėtį. Rezultatai rodė, kad per maždaug tris milijonus metų deguonies kiekis kilo nuo maždaug 15 iki 19 procentų. Šiandien jo atmosferoje yra apie 21 procentą, tad pokytis buvo labai ryškus.
Tuo pačiu laikotarpiu, kai deguonies kiekis pasiekė aukštumas, Šiaurės Amerikos tropikuose pradėjo rastis pirmieji dinozaurai. Neilgai trukus atsirado ir stambieji ilgasnukiai sauropodai.
Efektyvus maisto rinkimas suteikė pranašumą
Kita versija aiškina milžinišką dydį mitybos būdu. Sauropodai turėjo labai ilgas kaklas, todėl galėjo pasiekti daugiau maisto nei kiti žolėdžiai. Jie galėjo maitintis platesniame plote ir pasiekti augalus, kurių kiti gyvūnai nepasiekdavo.
Tai reiškia, kad jie galėjo išnaudoti maistą efektyviau. Jei gyvūnas gali greičiau ir plačiau maitintis, jam lengviau sukaupti energijos augimui. Tokia strategija galėjo padėti sauropodams pasiekti išskirtinius dydžius.
Ar dydis laikui bėgant tiesiog augo?
Dar viena idėja teigia, kad gyvūnai evoliucijos eigoje linkę stambėti. Ši mintis žinoma kaip Cope’o dėsnis. Ji siūlo, kad giminės per laiką dažnai didėja, nors tai galioja ne visiems gyvūnams vienodai.
Vienas 2012 metais atliktas tyrimas nagrinėjo dinozaurų šlaunikaulius ir pagal juos vertino kūno dydį. Tyrėjai lygino dydžio pokyčius skirtingais laikotarpiais ir ieškojo ribų, kiek dideli galėjo tapti šie gyvūnai.
Rezultatai parodė, kad dalis dinozaurų grupių, įskaitant ilgasnukius sauropodus, iš tiesų didėjo laikui bėgant. Tačiau kitos grupės, pavyzdžiui, plėšrieji teropodai, tarp kurių buvo ir gerai žinomi tiranozaurai, tokios tendencijos nerodė.
Lengvi kaulai ir oro maišai padėjo išlaikyti masę
Milžinišką dydį galėjo lemti ir kūno sandara. Ypač svarbūs čia buvo kaulai bei kvėpavimo sistema. Kai kurie senoviniai skraidantys ropliai pradžioje buvo nedideli, bet vėliau išaugo iki įspūdingų proporcijų.
Spėjama, kad jiems padėjo labai efektyvi kvėpavimo sistema. Ji leido palaikyti skrydį ir kartu taupiai naudoti energiją. Tokia sandara buvo naudinga ne tik skraidymui, bet ir bendram kūno lengvumui.
Vieni didžiausių skraidančių roplių turėjo apie 10 metrų siekiantį sparnų mostą ir galėjo sverti iki 200 kilogramų. Jų kaulai buvo sudėtingos struktūros. Jie buvo kartu tvirti, stabilūs ir labai lengvi.
Panašiai aiškinamas ir kai kurių didžiulių ilganosių dinozaurų augimas. Jų kaulai galėjo būti neįprastai lengvi, o kūne veikė sudėtinga oro maišų sistema. Tai padėjo išlaikyti masyvų kūną jo nesutraiškant pačiam sau.
Tokie dinozaurai tikriausiai turėjo ir labai veiksmingus plaučius. Geresnis kvėpavimas ir šilumos mainai leido išlaikyti didelį kūną. Prie to galėjo prisidėti ir tai, kad jie dėjo kiaušinius, todėl galėjo gana sparčiai daugintis.
Mažesnė rizika tapti grobiu
Didelis kūnas turėjo ir dar vieną svarbų pranašumą. Dauguma čia minėtų gyvūnų buvo savo laikų viršūnėje esančios rūšys. Tai reiškė, kad jie rečiau tapdavo kitų gyvūnų grobiu.
Kuo gyvūnas didesnis, tuo sunkiau jį įveikti. Todėl dydis galėjo būti ne tik išlikimo, bet ir saugumo priemonė. Kartais būti dideliam buvo tiesiog naudinga.
Šiandienos milžinas visus pralenkia
Nors dinozaurai atrodo neįtikėtini, juos savo dydžiu lenkia mėlynieji banginiai. Šie vandenyno milžinai paprastai užauga iki 23 ar 27 metrų ilgio. Tikslius matmenis nustatyti sunku, nes tokį kūną matuoti po vandeniu nėra paprasta.
Jų svoris gali siekti apie 200 tonų. Vanduo padeda kūnui išsilaikyti, todėl toks dydis jiems įmanomas be kūno griūties. Dėl to jie gali būti net kelis kartus sunkesni už kai kuriuos didžiausius žemės gyvūnus.
Taigi milžiniškas priešistorinių gyvūnų dydis greičiausiai buvo ne vienos priežasties padarinys. Įtakos turėjo deguonis, mityba, evoliuciniai dėsningumai ir neįprasta kūno sandara. Kiekviena iš šių detalių prisidėjo prie to, kad žemėje kadaise vaikščiojo tikri milžinai.
Kulinarijos entuziastė, receptų kūrėja ir tinklaraščio autorė, kuri virtuvėje jaučiasi kaip namuose. Jos meilė maistui gimė dar vaikystėje, stebint močiutę ruošiant tradicinius lietuviškus patiekalus. Šiandien Gabija dalijasi ne tik autentiškais šeimos receptais, bet ir moderniais, sveikesniais jų variantais.
