Ryklių mityba labai įvairi, todėl vieno atsakymo čia nėra. Vienos rūšys renkasi smulkų grobį, kitos puola stambius jūrų gyvūnus. Yra ir tokių, kurios maistą filtruoja iš vandens.
Ką dažniausiai ėda rykliai
Beveik 400 ryklių rūšių pasižymi skirtingais mitybos įpročiais. Vieni rykliai nuo grobio atkąs tik dalį mėsos. Kiti vienu kartu praryja didelį jūros žinduolį. Net mažas, maždaug 20 centimetrų ilgio šuožuvinis ryklys elgiasi visai kitaip nei didžiulis bangininis ryklys, kurio ilgis gali siekti apie 20 metrų.
Visi rykliai yra bent iš dalies mėsėdžiai. Per vieną maitinimą jie dažniausiai suėda nuo pusės iki trijų procentų savo kūno masės. Taip yra todėl, kad dauguma jų valgo ne kasdien, o kas dvi ar tris dienas. Nors jų kūnas puikiai pritaikytas grobiui pagauti, rykliai nekramto gerai. Dėl to jiems reikia laiko maistui suvirškinti.
Būdami mitybos grandinės viršuje, rykliai smarkiai veikia kitų rūšių gausą. Jų vaidmuo vandenyje panašus į plėšrūnų sausumoje. Jei didžiųjų ryklių sumažėtų, galėtų padaugėti aštuonkojų. Tuomet šie galėtų labiau medžioti omarus.
Ryklių medžioklės įpročiai padeda palaikyti gamtinę atranką. Kad sutaupytų energijos, rykliai dažnai renkasi silpnesnes, jaunas ar sergančias žuvis bei jūrų žinduolius. Taip iš aplinkos pašalinami pažeidžiamiausi individai, o stipresni ir sveikesni gyvūnai išlieka.
Kokį maistą rykliai renkasi skirtingai
Vidutiniškai rykliai minta žuvimis, kalmarais ir vėžiagyviais. Tačiau atskirų rūšių pomėgiai labai skiriasi. Vieni labiau taikosi į tam tikrą grobį, kiti renka viską, ką gali sugauti.
Paprastesni ir dažnesni grobio pasirinkimai
- kūjarykliai mėgsta rajus
- lygusieji šuožuviniai rykliai dažnai puola krabus ir omarus
- tigriniai rykliai ėda jūrų vėžlius
- mėlynieji rykliai labiau mėgsta kalmarus
Įdomu tai, kad didžiausia ryklių rūšis išvis nemedžioja. Bangininiai rykliai, milžiniški megaplaukiai rykliai ir ruoniarykliai maitinasi filtruodami planktoną. Jų žiaunos pritaikytos sulaikyti vandenyje esančius mikroskopinius dumblius ir smulkius jūrų gyvūnus. Pavyzdžiui, ruoniaryklis, prarydamas vandenį beveik nepasirinktinai, per valandą gali perfiltruoti didžiulius kiekius vandens ir iš jo gauti nedidelį, bet nuolatinį maisto kiekį.
Stambesni ir greitesni rykliai savo racioną papildo ir jūrų žinduoliais. Jie taip pat medžioja nemažas žuvis, pavyzdžiui, tunus, skumbres ir kitus ryklius. Prie jų grobio gali patekti ruoniai, jūrų liūtai, jūros paukščiai, delfinai ir jūrų kiaulės.
Tigriniai rykliai laikomi vienais mažiausiai išrankių. Jų skrandžiuose aptikta įvairiausių daiktų ir gyvūnų. Tarp jų buvo vėžlių, jūrinių gyvačių, degalų talpų ir net automobilių numerių.
Jeigu norisi suprasti, kuo maitinasi konkreti rūšis, verta pažvelgti į jos dantis. Skirtingų ryklių dantys prisitaikę prie skirtingo grobio. Didžiųjų baltųjų dantys yra aštrūs ir trikampiai, todėl tinka plėšyti storesnę riebesnių žuvų ar jūrų žinduolių mėsą. Tigrinių ryklių dantys primena dantytus peilius, nes jiems reikia perplėšti kiautus. Filtruojančių rūšių dantys yra trumpi ir bukesni, nes jos grobio netampo į gabalus.
Kas medžioja ryklius
Nors rykliai garsėja kaip alkani plėšrūnai, jie patys taip pat tampa grobiu. Jūroje net didžiausi plėšrūnai ne visada yra saugūs. Kai kurie apie 5 tonas sveriantys banginiai žudikai yra medžioję didžiuosius baltuosius ryklius. Jaunesnius ryklius gali pulti krokodilai, ruoniai ir kiti rykliai.
Didžiausią grėsmę rykliams vis dėlto kelia žmonės. Ryklių mėsa vis dažniau naudojama maistui, o kremzlės kai kur pasitelkiamos ir įvairiems preparatams. Vienais metais iš šalies buvo eksportuota tūkstančiai tonų ryklių ir šuožuvinių ryklių mėsos. Tuo pačiu laikotarpiu buvo importuota ir nemažai ryklių pelekų.
Keliuose regionuose jau uždrausta praktika, kai rykliai pagaunami, nukerpami jų pelekai, o pats gyvūnas išmetamas atgal į vandenį. Tokie ribojimai įvesti dėl didėjančio susirūpinimo dėl šios žvejybos žalos.
Dėl komercinės žūklės ir to, kad rykliai dažnai pagaunami kaip papildomas laimikis, kai kurių rūšių populiacijos smarkiai sumažėjo. Kai kurie specialistai mano, kad bendras ryklių skaičius vandenyse galėjo kristi net iki 90 procentų. Tai kelia nerimą ir todėl, kad rykliai dauginasi lėčiau nei daugelis kitų žuvų. Daugumos rūšių jaunikliai vystosi motinos organizme, todėl populiacijos atsikuria sunkiau.
Vis dėlto žvejybos šalininkai teigia, kad ši veikla naudinga žvejams. Jie taip pat pabrėžia, kad ji neva padeda apsaugoti žmones nuo pavojingų susidūrimų su rykliais.
Kiek pavojingi rykliai žmonėms
Iš tikrųjų baimė dėl ryklių išpuolių dažnai yra didesnė nei reali rizika. Kasmet pasitaiko mirtinų sužalojimų, susijusių su rykliais, tačiau žmones yra puolusios tik maždaug 30 iš beveik 400 rūšių. Iš jų tik apie tuziną laikomos galinčiomis kelti rimtą pavojų žmogui.
Rykliai dažnai kandžiojasi ne todėl, kad žmogų laiko įprastu grobiu. Žmonių kūnuose yra daugiau raumenų ir mažiau riebalų nei daugelyje jų medžiojamų gyvūnų. Dėl to ryklys kartais įkanda ir paleidžia auką, nes jam labiau tinka riebesnis grobis.
Ryklių mityba ir jų vieta gamtoje rodo, kad tai labai svarbūs jūrų ekosistemų gyvūnai. Jų racionas priklauso nuo rūšies, dydžio ir gyvenamosios aplinkos, o poveikis visai ekosistemai gali būti labai didelis.
Kulinarijos entuziastė, receptų kūrėja ir tinklaraščio autorė, kuri virtuvėje jaučiasi kaip namuose. Jos meilė maistui gimė dar vaikystėje, stebint močiutę ruošiant tradicinius lietuviškus patiekalus. Šiandien Gabija dalijasi ne tik autentiškais šeimos receptais, bet ir moderniais, sveikesniais jų variantais.
