Kuo skiriasi mamutas ir mastodontas? Iš pirmo žvilgsnio šie išnykę drambliniai gyvūnai atrodo labai panašūs. Tačiau tarp jų yra keli aiškūs skirtumai, kurie padeda juos atpažinti greičiau.
Abu priklausė tam pačiam gyvūnų būriui
Ir mamutai, ir mastodontai priklausė straubliuočių grupei. Tai ta pati gyvūnų šaka, kuriai priklauso ir drambliai. Pats pavadinimas iš esmės reiškia gyvūnus su straubliu.
Šių gyvūnų kaulai XVIII amžiaus pabaigoje buvo rasti skirtingose Jungtinių Valstijų vietose. Tuo metu tokie radiniai stipriai paveikė visuomenės vaizduotę. Iš pradžių manyta, kad tai gali būti milžinų skeletai. Vėliau tapo aišku, jog kaulai priklausė gyvūnams, kurių žemėje jau nebebuvo.
Tuomet dar nebuvo iki galo suprasta, kad egzistavo daugiau nei viena išnykusi rūšis. Ilgą laiką buvo manoma, kad visi šie kaulai priklauso tam pačiam senoviniam gyvūnui. Vis dėlto vėlesni tyrimai parodė, kad skirtumų tarp jų yra gerokai daugiau.
Skirtumai ryškiausi žiūrint į dantis
Vienas svarbiausių atpažinimo požymių yra dantys. Mamutai daugiausia gyveno Amerikos vakaruose ir Sibire. Jų mitybą sudarė žolė, todėl dantys buvo gana plokšti ir turėjo griovelius.
Mastodontų dantys atrodė visai kitaip. Jie turėjo kūgio formos gumburus, kurie padėdavo smulkinti lapus, šakeles ir žievę. Būtent dėl tokių dantų sandaros jiems buvo suteiktas pavadinimas, susijęs su spenelį primenančia forma.
Taigi vien pažvelgus į dantis galima gana tiksliai nuspėti, kuris gyvūnas pavaizduotas ar rastas. Mamutai buvo labiau prisitaikę prie žolės, o mastodontai rinkosi kietesnį augalinį maistą.
Skyrėsi ir kūno sandara
Skirtumai neapsiribojo vien dantimis. Mamutai ir mastodontai buvo nevienodo sudėjimo, nevienodo kailio ir net skirtingų proporcijų. Mamutai dažniausiai siejami su didesniu ir labiau prisitaikiusiu prie šalčio kūnu.
Sibire rasti beveik nepakitę mamutų palaikai parodė, kad kai kurie jų buvo puikiai išsilaikę amžinojo įšalo sąlygomis. Ledynmečiu gyvenę vilnoniai mamutai turėjo riebalų sluoksnį po oda. Juos dengė tankus kailis, o viršuje augo dar ilgesni plaukai. Tai padėjo išsilaikyti šaltyje.
Mamutai prisitaikė net ir prie gyvenimo salose. Kai kurios jų rūšys buvo mažesnės ir lengvesnės už žemyninius gimines. Tokie nykštukiniai mamutai buvo maždaug didelio žirgo dydžio. Jie buvo judresni, nors ir ne tokie masyvūs kaip kiti mamutai.
Kaip atrodė mastodontai
Mastodontai buvo žemesni ir stambesni už mamutus. Jų išvaizda buvo kiek sunkesnė, o kailis ne toks tankus kaip vilnonių mamutų. Jie taip pat turėjo ilgesnę ir labiau plaukuotą uodegą.
Dar vienas skirtumas buvo ausys ir iltys. Mastodontų ausys buvo mažesnės, o iltys trumpesnės nei mamutų. Dėl šių požymių juos gana nesunku atskirti, jei žinote, į ką žiūrėti.
Taigi trumpas atsakymas paprastas. Jei matote gyvūną su plokščiais dantimis, storesniu kūnu ir labai tankiu kailiu, greičiausiai tai mamutas. Jei dantys kūgiški, kūnas žemesnis, o kailis retesnis, labiau tikėtina, kad tai mastodontas.
Kaip juos atpažinti greitai
- Mamutai dažniausiai buvo aukštesni ir labiau panašūs į didelius, gauruotus dramblius.
- Mastodontai buvo žemesni, stambesni ir mažiau apžėlę kailiu.
- Mamutų dantys buvo plokštesni ir tinkami žolei kramtyti.
- Mastodontų dantys turėjo kūginius gumburus ir tiko lapams bei šakelėms.
- Mamutai turėjo mažesnes ausis ir ilgesnes iltis.
- Mastodontai pasižymėjo trumpesnėmis iltimis ir plaukuotesne uodega.
Tad jeigu kada nors prireiks atskirti šiuos du išnykusius gyvūnus viktorinoje ar pokalbyje, dabar jau žinosite pagrindą. Nors jie giminingi ir iš pirmo žvilgsnio labai panašūs, jų dantys, kūno sandara ir prisitaikymas prie aplinkos byloja visai kitokią istoriją.
Kulinarijos entuziastė, receptų kūrėja ir tinklaraščio autorė, kuri virtuvėje jaučiasi kaip namuose. Jos meilė maistui gimė dar vaikystėje, stebint močiutę ruošiant tradicinius lietuviškus patiekalus. Šiandien Gabija dalijasi ne tik autentiškais šeimos receptais, bet ir moderniais, sveikesniais jų variantais.
