Tikras plovas – tai ne tik sotus ir aromatingas patiekalas, bet ir ištisa kulinarinė tradicija, turinti gilias šaknis Vidurio Azijos ir Kaukazo virtuvėse. Šis ryžių, mėsos ir prieskonių patiekalas dažnai siejamas su ypatingomis progomis, šeimos susibūrimais, svetingumu ir ištisu pasiruošimo ritualu. Plovas skirtingose šalyse ir regionuose turi savo tradicijas, tačiau tikras plovas visada pasižymi ypatingu aromatu, išraiškingu skoniu, tobulai biriais ryžiais ir mėsos, daržovių bei prieskonių harmonija. Šiame straipsnyje sužinosite, kas iš tiesų sudaro tikrą plovą, kaip jį paruošti žingsnis po žingsnio, ir kokias variacijas bei patiekimo būdus verta išbandyti jūsų namų virtuvėje.
Ingredientai
- 500 g ilgagrūdžių ryžių (geriausia – basmati arba uzbekiško tipo)
- 700 g ėrienos ar jautienos (galima naudoti kiaulieną ar vištieną, jei mėsa lengvesnė)
- 3 didelės morkos (apie 300–400 g)
- 2 dideli svogūnai
- 150 ml rafinuoto aliejaus (arba avienos taukų)
- Galva česnako (neskaldyta)
- 2 šaukšteliai druskos (pagal skonį)
- 1 šaukštelis maltų juodųjų pipirų
- 1 šaukštelis kumino (zira)
- 1 šaukštelis maltų kalendrų
- 1 šaukštelis paprikos miltelių
- 2 lauro lapai
- 1 a. šaukštelis džiovintų aitriųjų pipirų (pagal skonį)
- 1 valgomasis šaukštas razinų arba džiovintų abrikosų (jei norite saldžiarūgščio akcento)
- Vandens (kiek reikia ryžiams užpilti)
Gaminimo eiga
- Ryžių paruošimas: Pradžioje ryžius nuplaukite kelis kartus vėsiu vandeniu, kol vanduo taps skaidrus. Tai padeda atsikratyti perteklinių krakmolo likučių ir užtikrina birumą. Užpilkite ryžius šaltu vandeniu ir palikite brinkti mažiausiai 30 minučių.
- Mėsos ir daržovių paruošimas: Mėsą supjaustykite 3–4 cm gabalėliais. Svogūnus nulupkite ir supjaustykite pusžiedžiais. Morkas nuvalykite ir supjaustykite stambiomis juostelėmis arba šiaudeliais (ne tarkuokite!).
- Keptuvės ar katilo paruošimas: Pasirinkite sunkiadugnį gilų puodą ar ketaus katilą (kazanas – idealiausias variantas). Įpilkite aliejaus ir kaitinkite, kol aliejus pradės šiek tiek rūkti – taip gausite sodresnį skonį. Jei naudojate taukus, juos ištirpinkite ir pašalinkite spirgučius.
- Mėsos kepimas: Į įkaitintą aliejų dėkite mėsą ir kepkite stiprioje kaitroje, kol visi gabalėliai gražiai apskrus. Svarbu nedėti visos mėsos iškart, jei katilas mažas – kepkite porcijomis, kad gabaliukai netroškintų, o apskrustų.
- Svogūnų ir morkų apkepimas: Pridėkite svogūnus, kepkite, kol suminkštės ir ims auksuoti. Tuomet suberkite morkas ir kepkite, kol šios pakvips ir lengvai karamelizuosis.
- Prieskonių dėjimas: Suberkite druską, pipirus, kumino, kalendrų sėklas, papriką, aitriąją papriką, lauro lapus. Lengvai pamaišykite, kad prieskoniai atskleistų aromatus. Dabar, jei norite, galima įdėti razinų ar džiovintų abrikosų.
- Vandens įpylimas ir troškinimas: Užpilkite apie 0,5–0,7 l vandens – tiek, kad apsemtų mėsą ir daržoves. Uždenkite ir troškinkite ant nedidelės ugnies 35–40 minučių, kol mėsa bus minkšta.
- Ryžių dėjimas: Nuvarvinkite ryžius, džiovintus abrikosus bei razinas tolygiai paskirstykite ant daržovių ir mėsos sluoksnio (nemaišykite!), suberkite ryžius (lygiai išlyginkite paviršių). Atsargiai užpilkite karšto vandens tiek, kad ryžių paviršius būtų padengtas 1–1,5 cm vandeniu. Svarbu, kad didžioji dalis prieskonių ir riebalų liktų apačioje, ties mėsa.
- Virimas ir garinimas: Įsmeikite neplikytą česnako galvą (ar kelias) tiesiai į ryžius. Užvirkite ant didelės ugnies – kai vanduo beveik visiškai susigers, ugnį sumažinkite, paviršių subadykite pagaliuku ar šakute keliuose taškuose (kad garai išbėgtų), uždenkite viską sandariu dangčiu, galima ir maistine plėvele bei dangčiu, ir garinkite dar 25–30 min.
- Patiekimas: Nukelkite nuo ugnies. Palikite plovą pastovėti uždengtą 10 min, tada švelniai išmaišykite sluoksnius iki pusės (ne iki dugno) – taip ryžiai ir mėsa švelniai susimaišys, tačiau sluoksniavimas išliks.
Naudingi patarimai
Tikro plovo sėkmė – kokybiški ingredientai. Basmatio ar kiti ilgagrūdžiai ryžiai puikiai tiks, nes jie išlieka birūs ir sugeria skonius. Atrinkite šviežią mėsą – geriausias pasirinkimas yra ėriena su riebaliuku, tačiau tinka ir jautiena, kiauliena ar net vištiena.
Svarbu nenaudoti trintų ar tarkuotų morkų – gabalėliai saugo sultis ir aromatą. Morkų ir svogūnų kiekis turėtų būti nemažas: tai suteikia švelnumo, sultingumo.
Plovą tradiciškai gamina didelėje giluminėje keptuvėje arba katile. Jei neturite kazano, rinkitės sunkų puodą storu dugnu – taip pat puikiai tiks.
Aromatiniai prieskoniai – kuminas, pipirai, lauro lapai – būtinai turi būti šviežūs, nes jie pakeičia viso patiekalo kvapą ir skonį.
Jei norite, kad plove išliktų daugiau birumo, vandenį pilkite palaipsniui, stebėkite, kad ryžiai nesuminkštėtų per daug. Plovą virti ant mažos arba vidutinės kaitros – neskubėkite.
Variacijos ir patiekimo idėjos
Kiekvienas regionas turi savo mėgstamą plovo variaciją. Uzbekiškas plovas ruošiamas su avienos riebalais, tad patiekalas gaunasi išraiškingesnis. Azerbaidžane dažnai dėdami džiovinti vaisiai – rūgštelė nuo abrikosų ar razinų suteikia plovui šventiškumo.
Egzistuoja vegetariška plovo versija – mėsą galima keisti moliūgu, baklažanais, avinžirniais ar kartais keptais grybais.
Plovas dažniausiai patiekiamas didelėje lėkštėje ar tiesiai iš kazano, dalijamas visai šeimai ar svečiams. Prie pagrindinio plovo patiekalo siūloma šviežių daržovių salotų: pjaustytų pomidorų, agurkų, šviežių svogūnų ir kalendrų. Taip pat labai tinka jogurtas ar kefyras.
Gražiai atrodo, kai ant viršaus sudedami puošnūs razinų, džiovintų abrikosų, granatų sėklų ar riešutų akcentai.
Norite daugiau sočių skonių? Išbandykite plovą su vištiena arba triušiena, o ryžių sluoksnį paskaninkite sviestu.
Tikras plovas – tai visų pirma šilto bendravimo ir svetingumo patiekalas. Nesvarbu, ar jį ruošite kasdienai, ar ypatingai šventei, plovas visada jūsų namus užpildys išskirtiniu aromatu ir geromis emocijomis.
Kulinarijos entuziastė, receptų kūrėja ir tinklaraščio autorė, kuri virtuvėje jaučiasi kaip namuose. Jos meilė maistui gimė dar vaikystėje, stebint močiutę ruošiant tradicinius lietuviškus patiekalus. Šiandien Gabija dalijasi ne tik autentiškais šeimos receptais, bet ir moderniais, sveikesniais jų variantais.
